Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Knygos "Ä® dienos Å¡viesÄ…" recenzija |
Labai keistas detektyvas, kuriame žudikas žinomas jau iÅ¡ anksto. BuvÄ™s policininkas, o dabar privatus seklys, dažniausiai dirba su moterimis, įtarianÄiomis savo vyrus neiÅ¡tikimybe. Viena klienÄių papraÅ¡o jo pasekti vyrÄ… iki oro uosto, kuriame Å¡is turįs visiems laikams iÅ¡siskirti su jauna meiluže. Istorija baigiasi tragiÅ¡kai: dabar seklys, tapÄ™s jos geru draugu, lanko moterų kalÄ—jime. Jo pasakojimas apie įvykius gana postmodernistinis: mintimis nuolat grįžtama į to lemtingo vakaro įvykius, tolygiai samprotaujant apie savo paties nenusisekusį Å¡eimyninį gyvenimÄ…, taip pat smulkiai prisimenami kelerių metų senumo įvykiai, privertÄ™ jį atsisakyti darbo policijoje... RaÅ¡oma lakoniÅ¡kai, trumpais sakiniais, kurių vos ne kiekvienas pradedamas nauja eilute. DÄ—l to romanas tampa panaÅ¡us į savotiÅ¡kÄ… kaleidoskopÄ…, nors truputį primena klasikinius modernistinius anglų literatÅ«ros kÅ«rinius: kad ir V. Woolf „PoniÄ… Delovej“, kuriame sÄ…monÄ—s srautas taip pat iÅ¡moningai vinguriavo tarp praeities, dabarties ir įsivaizduojamų įvykių. Kalba gana paprasta, kad ir nelabai intelektualus skaitytojas įsijaustų į detektyvo istorijÄ…. VeikÄ—jas – galima sakyti, savotiÅ¡kas nevykÄ—lis: puikiai iÅ¡manydamas visuomenÄ—s gyvenimo žaidimo taisykles, pamažu pats tampa jų auka. TyrinÄ—damas kitų nevykusias santuokas, nesugeba iÅ¡saugoti savosios ir yra priverstas prieÅ¡ paauglÄ™ dukrÄ… vaizduoti profesionalų kulinarÄ…, kad pagerintų savo įvaizdį bent jau jos akyse. Kartu jis toks jautrus, kad imi stebÄ—tis, kaip dirbant tokį darbÄ… jam nepritrÅ«ksta Å¡altakraujiÅ¡kumo. Per visÄ… romanÄ… skamba tie patys retoriniai klausimai, į kuriuos Å¡is keistas vieniÅ¡ius bando atsakyti: „Kam reikalinga civilizacija? Kam reikalinga meilÄ—?“ ir konstatuoja: „MylÄ—ti – tai bÅ«ti pasirengusiam prarasti, o ne turÄ—ti ir nepaleisti“ (p. 132). Jis žino, kÄ… sako, nes jo didžiai gerbiamas tÄ—vas turÄ—jo meilužę. Tad į pasakojimÄ… įpinama dar viena gija – vaikystÄ—s prisiminimai, aplinkinių elgesio analizÄ— (tiesa, ne tokia gili, kaip galima bÅ«tų tikÄ—tis). Tarsi bandoma atsekti, kur prasidÄ—jo nukrypimas nuo normos, to Å¡eimyninio gyvenimo idealo, kuris Å¡ių laikų Britanijoje diegiamas nuo mažens. Skaidraus stiliaus, liÅ«dnoka, lengvai ironiÅ¡ka istorija atrodo dirbtina, autoriaus neiÅ¡gyventa, nuobodoka, bet kartu kelia keistÄ… simpatijÄ…. |
· Parašė · 2012.10.14 18:43 Recenzijos · 1149 Peržiūros · |