Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Knygos "Sarasvati upÄ—s smÄ—lis" recenzija |
Å tai turime naujÄ… prozos žanrÄ…: ekologinį trilerį, kurio veiksmas plÄ—tojasi ne tokioje jau tolimoje ateityje – jo epiloge apraÅ¡omi 2026 metai. Autorius, dalyvavÄ™s tarptautiniuose aplinkosaugos ir paramos vargstantiesiems projektuose, remdamasis sukauptomis žiniomis, įrodo, kaip iÅ¡ pasaulio gali likti tik kelios salelÄ—s. Visa pasiglemÅ¡ iÅ¡tirpÄ™s Å iaurÄ—s aÅ¡igalio ledynų vanduo, kuriuo dabar susirÅ«pinÄ™ pažangÅ«s mokslininkai. Trilerio pagrindinis monstras yra žmonija kaip vientisas, pats save žudantis organizmas: raÅ¡ytojas pateikia nemaža duomenų, kad visos pasaulio tautos yra susijusios. Be to, kad iÅ¡puoselÄ—ta Vakarų civilizacija, palyginti su senovinių raÅ¡tų apraÅ¡omomis iÅ¡nykusiomis pasaulio kultÅ«romis, panaÅ¡i į maiÅ¡taujantį paaugliukÄ…, dÄ—l savo kaprizų neklausantį vyresniųjų patarimų ir iÅ¡ naujo iÅ¡randantį dviratį. Tas dviratis labai gražus, mirguliuoja Å¡viesom, tik visiÅ¡kai nepritaikytas naudoti įprastomis sÄ…lygomis: jam tinka tik tai, kas praturtinta sveikatai naudingomis medžiagomis ir specialiai paruoÅ¡ta vartoti. Kitaip tas dviratis nevažiuoja, o ir atrodo gana juokingai. Å iuo atveju galima tik padÄ—koti žurnalistui, sugebÄ—jusiam glaustai ir suprantamai, be mokslinÄ—s fantastikos, iÅ¡dÄ—styti pagrindines temas, pastaruoju metu kelianÄias rÅ«pestį pasaulio intelektualams. Romano tekstas žymiai geriau sukonstruotas nei mums įprasti mokslo populiarinimo straipsniai, be to, veikÄ—jų-mokslininkų meilÄ—s istorija Äia ne itin plÄ—tojama. Per jų dialogus paaiÅ¡kinamos pagrindinÄ—s Å¡iuolaikinÄ—s aplinkosaugos tiesos, gamtos dÄ—sniai. DrÄ…siai įsivaizduojama, kas įvyks, jei jų negerbsime. Gali pasirodyti, kad Å¡i tema jau pakankamai iÅ¡pÅ«sta žiniasklaidos, taÄiau užgriuvus stichinei nelaimei demagogijÄ… tektų pamirÅ¡ti. Knygoje žmonijos ateitis priklauso tik nuo neįtikÄ—tinų mokslinių iÅ¡radimų, kurie, beje, nepadeda, tad iÅ¡gyvena ta pati saujelÄ— entuziastingų mokslininkų-tyrÄ—jų. Pabaigoje paaiÅ¡kÄ—ja, kad megacunamio užlietoje planetoje knygos iÅ¡liko geriau nei duomenys elektroninÄ—se laikmenose, taigi naujųjų technologijų kritikai gali ramiai miegoti. Romane nuskamba iÅ¡ties nemažai etinio pobÅ«džio minÄių: apie pagarbÄ… senovÄ—je įgytoms žinioms, knygos svarbÄ… ir geopolitinių idÄ—jų kovos menkumÄ… pavojaus akivaizdoje. Kai kam jos atrodo nuvalkiotos, bet perskaitÄ™ romanÄ… įsitikinsime, kad arogancija ir per didelis pasitikÄ—jimas savimi nÄ—ra didelio proto požymis, o žmogaus susireikÅ¡minimas gali iÅ¡sekinti gamtos kantrybÄ™. |
· Parašė · 2012.10.14 18:09 Recenzijos · 926 Peržiūros · |