Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Knygos "Visada su tavim" recenzija |
Violeta ŽidonytÄ— tampa ne tik įdomia, bet ir produktyvia raÅ¡ytoja: vos pernai iÅ¡leidusi romanÄ… “Ateik ir pasilikâ€, ji jau spÄ—jo paraÅ¡yti ir tÄ™sinį - “Visada su tavimâ€. IÅ¡ tiesų tai atskira knyga, tik veikÄ—jus sutinkame tuos paÄius, su kuriais susipažinome romane “Ateik ir pasilikâ€, todÄ—l įdomu stebÄ—ti jų santykių raidÄ…, konfliktus, komplikacijas, viltis ir jų žlugimÄ…, o paskui vÄ—l netikÄ—tai suÅ¡vitusiÄ… Å¡viesÄ… tunelio gale. Siužetas diskutuotinas. Galima jį laikyti banaloku – ak, ir vÄ—l nelaiminga meilÄ—! - taÄiau meistriÅ¡kai supinta intriga ir lengvas, pagavus stilius privertÄ— perskaityti knygÄ… per du vakarus, neatidedant į Å¡alį. Nors romanÄ… „Visada su tavim“ galÄ—tume, kaip minÄ—jau, laikyti įprastu meilÄ—s romanu su tradiciÅ¡kai laiminga pabaiga, vis dÄ—lto reiktų pabrėžti, kad Å¡ioje knygoje bene kiekvienas skaitytojas ras kažko jam įdomaus – temų ir detalių daug, gal netgi per daug – tai ir kelionių įspÅ«džiai, ir istoriniai momentai, ir neblogas italų kultÅ«ros pažinimas, ir geografiniai bei kulinariniai ekskursai, ir poezija – o kaipgi kitaip juk mylimasis – italų menininkas. Å iuo požiÅ«riu knygÄ… galime laikyti pakankamai kosmopolitine. TaÄiau atiduodama duoklÄ— ir lietuviÅ¡kumui, patriotiÅ¡kumui – bandoma parodyti LietuvÄ…, kaip postsovietinį kraÅ¡tÄ…, svetimÅ¡alio akimis. Tai gana naujas ir netikÄ—tas aspektas – nors nedaug, bet prisilytÄ—jama prie mÅ«sų istorijos, prie sovietinÄ—s okupacijos ir vÄ—l atkurtos nepriklausomybÄ—s temos, kas galÄ—tų bÅ«ti įdomu jaunosios kartos skaitytojui. ...Ji dar labai gerai prisiminÄ—, kaip ir kokios Å¡ventÄ—s buvo Å¡venÄiamos sovietmeÄiu, kai mokÄ—si vidurinÄ—je mokykloje – su raudonomis vÄ—liavomis ir komunistiniais plakatais. Ji pasakojo Salvatorei, kad tose demonstracijose visi mokiniai – ir, žinoma, suaugusieji- gegužės pirmÄ…jÄ… turÄ—davo neÅ¡ti plakatus su baltais balandžiais, o rudenį – Rusijos spalio revoliucijos metinių proga – įkyrÄ—jusius raudonus transparantus, Å¡lovinanÄius darbininkų klasÄ™, socializmo laimÄ—jimus ir kažkada jau tuoj tuoj visiems nuÅ¡visianÄiÄ… komunizmo saulÄ™. Jis juokÄ—si. SakÄ—, jog tai tragikomiÅ¡ka. Ne, ginÄijosi Salvija, tai- tragiÅ¡ka ir Å¡ventvagiÅ¡ka, kai žmonÄ—s verÄiami garbinti savo budelius! Ir baisu, nes Å¡lykÅ¡Äiausiai prievartaujama okupuota, pavergta tauta… <…> <...> SalvatorÄ— net nenorÄ—jo tikÄ—ti. IÅ¡ tiesų, to nepatyrus, neiÅ¡gyvenus, viskas atrodo kaip totalus absurdas - kaipgi patikÄ—si? Ä®domiai, žaismingai, kartais komiÅ¡kai pieÅ¡iamos situacijos, herojÄ—s mylimajam, italui Salvatorei, vieÅ¡int Lietuvoje, kai jiedu vaikÅ¡tinÄ—ja po restauruojamas bažnyÄias, naktinį Vilnių Vasario 16-Ä…jÄ…, kai vyksta į GrÅ«to parkÄ… apžiÅ«rÄ—ti buvusių komunistinių „dievukų“. Net ir ten jiedu patiria nuotykį, kuris, tiesa, galÄ—jo bÅ«ti ir labiau iÅ¡plÄ—totas. Nepaisant pernelyg tradicinio meilÄ—s romano Å¡ablono (susitiko – pamilo – iÅ¡siskyrÄ— – susitaikÄ—), skaitymas malonus ir pagavus. StiprÅ«s, dažnai alegoriniai yra gamtos peizažų apraÅ¡ymai. ...NesuskaiÄiuojamos kalnų virÅ¡Å«nÄ—s, kur ne kur pasipuoÅ¡usios lengvų baltų debsÄ—lių avinukais, iÅ¡blunkanÄios melzgnam Å«ke, artimos ir tolimos – visas pasaulis plytÄ—jo po jų kojomis. GerÄ… įspÅ«dį daro santÅ«rus, elegantiÅ¡kas meilÄ—s scenų vaizdavimas, nesistengiant, kaip dabar madinga, nustebinti skaitytojo nuoga fiziologija, o paliekant ir paslapties, erdvÄ—s paties skaitytojo vaizduotei. AutorÄ— neabejotinai sugeba valdyti sakinį, jauÄia žodžio svorį ir spalvÄ…, bando gilintis į personažų psichologijÄ…. Vis dÄ—lto norÄ—tųsi palinkÄ—ti raÅ¡ytojai neiÅ¡eikvoti gana ryÅ¡kaus literatÄ—s talento vien pramoginei literatÅ«rai, o pamÄ…styti ir apie sudÄ—tingesnes, komplikuotesnes temas. Ji tÄ… gali. |
· Parašė · 2012.10.14 18:07 Recenzijos · 969 Peržiūros · |