Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Knygos "Šaltakraujiškai" recenzija |
Å is romanas – vienas keisÄiausių detektyvų, kuriuos yra tekÄ™ skaityti. IÅ¡ pirmo žvilgsnio – nuobodokas, pernelyg smulkus moralistinis pasakojimas apie padoriausios miestelio Å¡eimos nužudymÄ…. Atmosfera tarp prerijų pasimetusiame mažyÄiame miestelyje primena „Dogvilį“: griežti religiniai įsitikinimai, moralÄ—s sergÄ—tojai, ideali daugiavaikÄ— Å¡eima – visiems pavyzdys. TaÄiau, skaitydamas TrumanÄ… CapotÄ™, visada lauki netikÄ—tumų – po kasdienybe slypi paslapties ledkalnis, netikÄ—tus susitikimus apgaubia kraupoka mistika. ÄŒia taip pat pasakojimas turi „dvigubÄ… dugną“ – jo tradicinis stilius slepia visai netradiciÅ¡kÄ… atomazgÄ…. NeskubÄ—damas, tarsi vilkindamas, smulkiai tapydamas miestelio kasdienybÄ—s vaizdus – detaliai nupasakodamas visų sutiktų žmonių likimus, pomÄ—gius, mintis ir rÅ«pesÄius, – autorius nepastebimai sukuria įtampÄ… idilÄ—je, kur kiekvienas žino savo vietÄ…, didžiuojasi ja ir atsidavÄ™s dirba savo darbus. Tokiu paÄiu ramiu tonu pasakojama dviejų bÅ«simų žudikų susitikimo ir draugystÄ—s istorija. Dažnos psichologinÄ—s įžvalgos, tipiÅ¡kų amerikietiÅ¡kų dalykų aptarinÄ—jimas parodo „bloguolius“ netikÄ—tu rakursu: kaip vietos tarp „savų“ nerandanÄius geraÅ¡irdžius vaikinus. Skaitydama Ä—miau suprasti jų mÄ…stymo logikÄ…, beje, bÅ«dingÄ… ir Å¡iuolaikiniams televizijos filmams, kurie taip piktina greitu „šaudau gaudau“ žaidimu. Romane nusikaltÄ—lis vaizduojamas ne kaip dvasingas Raskolnikovo tipo teoretikas ar maniakas, bet kaip toks pat žmogus, kaip ir visi, norintis gauti visiems priklausanÄiÄ… laimÄ™ ne visai tradiciniais bÅ«dais: „nepaprastų aistrų žmogus, alkanas žmogus, gerai nežinantis, ko jis alksta, giliai nusivylÄ™s žmogus, trokÅ¡tantis savo individualybÄ™ atskirti nuo sustingusio konformizmo fono“ (p. 54). PuritoniÅ¡ka visuomenÄ—, besivadovaujanti stereotipais, netikÄ—tai iÅ¡vysta savo paÄios griežtų reikalavimų iÅ¡ugdytÄ… paradoksų kupinÄ… bÅ«tybÄ™. Ji apiplÄ—Å¡imo metu suriÅ¡tiems Å¡eimininkams rÅ«pestingai pakiÅ¡a pagalves, kad bÅ«tų patogiau gulÄ—ti. Romanui perskaityti iki galo reikia nemažai kantrybÄ—s, bet kuo toliau skaitai, tuo labiau jauti kuklų raÅ¡ytojo talentÄ…. Jo teksto negadina nei kiek senamadiÅ¡kas, negrabokas vertimas, nei aibÄ— personažų, kurie visi yra labai svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi: juos labai lengva sumaiÅ¡yti, visų net neįmanoma įsiminti. Atrodo, kad istorija niekuo neypatinga, tiesiog detektyvas, taÄiau, net tiksliai žinodamas pabaigÄ…, vis tiek negali nuo jos atsitraukti. |
· Parašė · 2012.10.14 18:07 Recenzijos · 971 Peržiūros · |