DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "Lakotų moteris" recenzija |
| Kaip vertÄ—ja buvau papraÅ¡yta pasidalyti mintimis, kuo mane Å¡i knyga sudomino ir kodÄ—l užsidegiau aistra Å iaurÄ—s Amerikos indÄ—nams, jų kultÅ«rai, gyvensenai ir bÄ—doms. Gal vaizdžiausiai tÄ… mano traukÄ… prie Å¡ios iÅ¡skirtinÄ—s kultÅ«ros paaiÅ¡kintų pavyzdys iÅ¡ garsaus sijų genties Å¡amano Å lubo Elnio knygos. Å lubas Elnias rodo baltaodžiui į kunkuliuojantį senÄ…, nuo suodžių pajuodusį, Å¡ukÄ—tÄ… puodÄ… ant viryklÄ—s, iÅ¡ kurio kyla baltas garas (jame verda vanduo, mÄ—sos gabalai, daug bulvių, – paprastas kasdienis maistas) ir klausia jo: kÄ… tu Äia matai? Baltaodis neturi kÄ… atsakyti, jam tai minÄių nesukeliantis daiktas, ir tiek. IndÄ—nas jam aiÅ¡kina: „Bet aÅ¡ – indÄ—nas. AÅ¡ galvoju apie paprastus, įprastus daiktus, tokius, kaip va Å¡is puodas. Kunkuliuojantis vanduo randasi iÅ¡ lietaus debesies. Jis reiÅ¡kia dangų. Ugnis randasi iÅ¡ saulÄ—s, kuri Å¡ildo mus visus – žmones, gyvulius, medžius. MÄ—sa reiÅ¡kia keturkojus padarus, mÅ«sų brolius gyvÅ«nus, kurie atiduoda save, kad mes galÄ—tume gyventi. Garas – gyvas kvÄ—pavimas. Jis buvo vanduo, dabar jis kyla į dangų ir vÄ—l tampa debesiu. Visi Å¡itie dalykai Å¡venti. Žvelgdamas į Å¡itÄ… puodÄ…, pilnÄ… geros sriubos, mÄ…stau, kaip va taip paprastai Wakan Tanka (Didžioji Dvasia, pagrindinis indÄ—nų Dievas, – vert.) manimi rÅ«pinasi. Mes, sijai, daug laiko praleidžiame mÄ…stydami apie kasdienius dalykus, kurie mÅ«sų sÄ…monÄ—je susijÄ™ su dvasiniais dalykais. Aplinkiniame pasaulyje mes matome daug simbolių, kurie mus moko gyvenimo prasmÄ—s. Mes turime priežodį, jog baltaodis mato taip mažai, kad jam užtektų vienos akies. Mes matome daug to, ko jÅ«s net nebepastebite. JÅ«s pastebÄ—tumÄ—te, jei norÄ—tumÄ—te, bet jÅ«s dažniausiai per daug užsiÄ—mÄ™. Mes, indÄ—nai, gyvename simbolių ir įvaizdžių pasaulyje, kur dvasiniai ir kasdieniai dalykai – viena ir tas pat. Jums simboliai – tik žodžiai, iÅ¡sakomi ar paraÅ¡yti knygoje. Mums jie – dalis gamtos, dalis mÅ«sų paÄių – žemÄ—, saulÄ—, vÄ—jas ir lietus, akmenys, medžiai, gyvÅ«nai, net mažiausi vabzdžiai, pavyzdžiui, žiogai. Mes stengiamÄ—s suprasti juos ne galva, o Å¡irdimi, ir mums pakanka menkos užuominos, kad suprastume. Tai, kas jums atrodo įprasta, mums tokio simboliÅ¡kumo dÄ—ka atrodo nuostabu. Tai labai keista, nes mes net neturime žodžio simboliÅ¡kumui iÅ¡reikÅ¡ti, nors esame jo apgaubti. JÅ«s turite žodį, bet daugiau nieko.“ ÄŒia iÅ¡sakyta visa indÄ—nų gyvensenos esmÄ—, jos pamatinis ryÅ¡is su gamta, kosmosu, natÅ«rali tautos ekologinÄ— sÄ…monÄ—, kuri iÅ¡liko gyva, nors tauta buvo metodiÅ¡kai naikinama ir liko tragiÅ¡kai sumaitota. Tauta, kuri žemÄ™ vadina ir laiko motina (ir myli jÄ… kaip motinÄ…), o visus jos padarus – savo gimine, tauta, kuri skaito gamtÄ… kaip baltaodis skaito knygÄ…, kuri jÄ… gerbia ir kuriÄ… giliai žeidžia pragaiÅ¡tingas mÅ«sų pasaulio siekis jÄ… prievartauti, imti, imti, imti iÅ¡ jos viskÄ… nieko jai negrąžinant, apakus nuo „žalios varlÄ—s odos“ (taip indÄ—nai vadina dolerį) godulio, galvojant tik apie save ir užmirÅ¡tant apie kitus, tauta, kuri didžiausiu savo nacionaliniu turtu skelbia vaikus, nes jie reiÅ¡kia bÅ«simÄ…sias kartas, žmonių gyvenimÄ…, nenutrÅ«kstantį gyvybÄ—s ratÄ…, tauta, kuriai asmeninÄ— gerovÄ— ir siekis pirmauti yra nesuprantami ir ydingi ir kuri auklÄ—ja vaikus kolektyvinÄ—s gerovÄ—s dvasia, verta, kad apie jÄ… žinotų ir iÅ¡ jos mokytųsi. Lakotų genties vadas Stovintis Lokys savo genties iÅ¡mintį aiÅ¡kina tuo, kad lakotai „žinojo, jog, pasitraukusi nuo gamtos, žmogaus Å¡irdis įdiržta, jie žinojo, kad nepagarba tam, kas auga ir gyvena, netrukus atveda prie nepagarbos žmogui. TodÄ—l stengÄ—si neatitraukti savo jaunimo nuo Å¡velninanÄios jos įtakos.“ Ohiyesa, vienas didžiausių indÄ—nų Å¡viesuolių, – tuo, kad lakotai „tikÄ—jo, jog turto troÅ¡kimas – silpnybÄ—, kuriÄ… reikia įveikti. Ji remiasi materialiÄ…ja žmogaus puse, ir, jeigu leisi jai iÅ¡sikeroti, ji laikui bÄ—gant sutrikdys dvasinÄ™ žmogaus pusiausvyrÄ…. TodÄ—l vaikas nuo mažumÄ—s turi iÅ¡mokti dosnumo grožio. Jis iÅ¡mokomas atiduoti tai, kÄ… jis labiausiai vertina, kad galÄ—tų patirti davimo laimÄ—s skonį.“ KÄ… apie indÄ—nus žinome mes? Kad jie pliki, iÅ¡sidažę veidus ir kÅ«nus, apsikaiÅ¡Ä™ erelio plunksnomis ir mojuodami tomahaukais lakstÄ— ant arklių po prerijas ir skerdÄ— baltaodžius kolonizatorius, Å¡aukdami „Hau!“, kaip per savo TV laidas mÄ—gsta kartoti buvÄ™s mÅ«sų intelektualiausias kultÅ«ros ministras? JAV Kongreso bibliotekoje, Smithsonian Institution muziejuose ir įvairiose privaÄiose kolekcijose yra iÅ¡likÄ™ daug puikių indÄ—nų genÄių vadų bei iÅ¡kilių žmonių (tarp jų ir moterų) nuotraukų, jos buvo gan plaÄiai reprodukuotos knygose bei albumuose JAV ir Europoje. Tokios gausybÄ—s iÅ¡raiÅ¡kingų, gražių veidų, alsuote alsuojanÄių autentiÅ¡ka gyvenimo patirtimi, rimtimi, darna bei iÅ¡mintimi aÅ¡ nebuvau maÄiusi niekur, niekada. Jau vien į juos pažvelgus kyla noras įminti jų paslaptį, susiliesti su tuo, kÄ… jie patyrÄ—. Mano pažintis su Å¡ia kultÅ«ra įvyko gana atsitiktinai. PrieÅ¡ keletÄ… metų, kai verÄiau Cormaco McCarthy romanÄ… „O tas arklių gražumas“, su drauge amerikieÄiu poete važinÄ—jome po spalvingas indÄ—niÅ¡kas Arizonos, Kolorado bei Naujosios Meksikos vietas. Didingas ir atÅ¡iaurus jų grožis mane pritrenkÄ—. Viename Kolorado valstijos mieste užėjome į knygynÄ… ir draugÄ— padovanojo man atminimui amerikieÄių indÄ—nų klasikÄ—s Lesley Marmon Silko romanÄ… „Ceremonija“ apie nÅ«dienos pueblų indÄ—nų gyvenimÄ… ir skaudžias jų tapatybÄ—s problemas. Panorau jį iÅ¡versti. („Ceremonijos“ vertimÄ… 2009 metais iÅ¡leido „Lietuvos raÅ¡ytojų sÄ…jungos leidykla“. Didelis jai aÄiÅ«.) Tris mÄ—nesius vieÅ¡Ä—dama vienuose raÅ¡ytojų kÅ«rybos namuose JAV pietuose važinÄ—jau po indÄ—nų pueblus, pažindinausi su jų kultÅ«ra, menais, tradicijomis, teko stebÄ—ti jų religinių Å¡venÄių apeigas. Patyriau daug netikÄ—tų, gilių įspÅ«džių, skaiÄiau daug įdomių tekstų apie pueblų indÄ—nus. „UžsikrÄ—Äiau“ jų dvasingumu. DomÄ—damasi pueblų indÄ—nų kultÅ«ra, sužinojau ir apie Didžiųjų lygumų indÄ—nų kultÅ«rÄ…, susiklosÄiusiÄ… labai skirtingomis istoriÅ¡komis ir teisiÅ¡komis aplinkybÄ—mis. VÄ—liau, vieÅ¡Ä—dama Niujorko valstijoje, netyÄia patekau į amerikieÄių vadinamÄ…jį barn bookstore, labai neįprastÄ… ir įspÅ«dingÄ… dviaukÅ¡tį knygynÄ…, įsikÅ«rusį sename name visiÅ¡kai negyvenamoje vietoje, vidury miÅ¡ko, ir indÄ—nų literatÅ«ros skyriuje nusipirkau Dee Brown Å iaurÄ—s Amerikos indÄ—nų istorijÄ… Bury My Heart at Wounded Knee (lietuviÅ¡kas vertimas iÅ¡Ä—jo 1984 metais) ir už vienÄ… dolerį nacionalinį bestselerį Lakota Woman su labai gražia jaunos autorÄ—s nuotrauka ant virÅ¡elio. Nieko apie tÄ… knygÄ… nežinojau. PradÄ—jau skaityti ir negalÄ—jau atsitraukti. Buvau skaudžiai sukrÄ—sta. Mano JAV kaip demokratiÅ¡kiausios pasaulio valstybÄ—s suvokimas patyrÄ— rimtÄ… metarmofozÄ™. Labai daug kas priminÄ— beveik iÅ¡dilusius iÅ¡ atminties Tarybų SÄ…jungos laikus ir jų skaudžiausias, liÅ«dniausias realijas. O labiausiai sutrikdÄ— tai, kad pasaulis tÄ… akivaizdžiÄ…, akį rėžianÄiÄ… neteisybÄ™ ir žmogaus teisių ignoravimÄ… priima kaip savaime suprantamÄ… ir nepaisytinÄ… dalykÄ…. Po poros metų, perskaiÄiusi „visų laikų talentingiausio pasaulio aktoriaus“ Marlono Brando autobiografijÄ…, radau Å¡tai Å¡itaip suformuluotÄ… savo jausenÄ…: žmonÄ—s kalba apie skaudžiÄ… Amerikos indÄ—nų bÅ«klÄ™ taip, „tarytum tai kažkas, kas įvyko kitoje planetoje, kitoje eroje – lyg sausra Pusiaujo Afrikoje ar Juodasis Maras keturioliktojo amžiaus Europoje, lyg Å¡imtų tÅ«kstanÄių nekaltų žmonių iÅ¡skerdimas buvo savotiÅ¡ka istorinÄ— įdomybÄ—, netgi Dievo veiksmas, lyg žmonija Äia niekuo dÄ—ta ir nÄ—ra už tai atsakinga... Mane stulbina, kaip mažai didžiuma amerikieÄių žino apie indÄ—nus ir kaip mažai juos supranta ir užjauÄia. Mane glumina, kad dauguma žmonių rimtai nežiÅ«ri į tÄ… faktÄ…, kad Å¡i Å¡alis buvo pavogta iÅ¡ Äiabuvių ir kad per tÄ… procesÄ… milijonai jų buvo išžudyta. Tai buvo iÅ¡Å¡luota iÅ¡ nacionalinÄ—s sÄ…monÄ—s, tarytum to niekada nebuvo, – o jei ir buvo, tai buvo taurus aktas, atliktas Dievo, civilizacijos ir pažangos vardan... Jeigu žmonÄ—s Å¡itaip nepaisytų Holokausto, į juos bÅ«tų pažvelgta su didžiule nuostaba. Bet dauguma mÅ«sų taip žvelgia į Amerikos indÄ—nus. Mano galva, indÄ—nų išžudymas buvo dargi didesnis nusikaltimas prieÅ¡ žmonijÄ…: jis nusineÅ¡Ä— ne tik daugiau gyvybių, bet tai buvo nusikaltimas, vykdomas kelis amžius ir savotiÅ¡kai tebevykdomas iki Å¡iolei.“ Amerikos valdžios pareigÅ«nai pasiraÅ¡Ä— beveik 400 sutarÄių su indÄ—nais, kuriose esama Å¡tai tokios formuluotÄ—s: „Kol upÄ—s tekÄ—s, kol saulÄ— Å¡vies ir augs žolÄ—, Å¡i žemÄ— amžiais bus jÅ«sų, ji niekada nebus iÅ¡ jÅ«sų atimta ar parduota be jÅ«sų specialaus leidimo“ – ir visos jos buvo sulaužytos su teismų sankcija bei palaiminimu. Net ir tuomet, kai federalinÄ— valdžia neva ragino laikytis sutarÄių, kolonistai, ranÄų bei kasyklų savininkai, nepaisydami įstatymų, grobÄ— turtingiausius slÄ—nius, veÅ¡liausius miÅ¡kus ir turtingiausias iÅ¡kasenomis žemes, karo lyderiai, tokie kaip generolai Sheridanas, Custeris ir kt. atvirai ragino iÅ¡naikinti visÄ… indÄ—nų rasÄ™ ir skerdÄ— juos kaip įmanydami, indÄ—nų marinimas badu ir pastangos sunaikinti jų kultÅ«rÄ… buvo nacionalinÄ—s politikos dalis. „Lakotų moteryje“ tie skaudÅ«s dalykai iÅ¡sakyti labai asmeniÅ¡kai ir autentiÅ¡kai, ir jauÄiau profesinÄ™ (kaip kultÅ«rų transliatoriaus) pareigÄ… prisidÄ—ti prie lietuvių skaitytojo supažindinimo su tais skauduliais. KnygÄ… verÄiau Amerikoje, Montanos valstijoje, tikÄ—damasi, kad galÄ—siu aplankyti joje minimas vietas. Iki Pietų Dakotos nusigauti nepavyko, bet liÅ«dnÄ…, dramatiÅ¡kÄ… kaimyninių Montanos ir Vajomingo valstijų indÄ—nų rezervacijų bÅ«klÄ™ maÄiau, susipažinau su naujais, man iki tol nežinomais faktais ir norÄ—Äiau tÄ™sti to liÅ«dno likimo tautos istorijos dokumentų vieÅ¡inimÄ…. Esu dÄ—kinga „Baltų lankų“ leidyklai už galimybÄ™ iÅ¡leisti Å¡iÄ… knygÄ…. Baigti norÄ—Äiau viena JAV XIX amžiaus senatoriaus citata, suaktualinanÄia Å¡iÄ… problemÄ… ir jÄ… susiejanÄia su mÅ«sų laikais: „AÅ¡ žinau, kas yra indÄ—nų nelaimÄ—. Jų nelaimÄ— – anaiptol ne tai, kad jie yra nykstanti rasÄ—, ne tai, kad jie silpna rasÄ—. Jų nelaimÄ— – kad jie turi didžiulius turtingos žemÄ—s plotus, kurie sužadino galingų korporacijų ir galingų individų godulį.“ |
· Parašė
· 2012.10.13 22:55
Recenzijos · 965 Peržiūros ·
|
