DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "LIETUVA 1938-1939 M. NEUTRALITETO ILIUZIJOS" Recenzija |
| PerskaitÄ™s Algimanto KasparaviÄiaus knygÄ… „Lietuva 1938 – 1939 m. Neutraliteto iliuzijos“ gaunu atsakymÄ… į skaudžiausiÄ… klausimÄ…, kodÄ—l Lietuva priÄ—mÄ— trijų kaimyninių valstybių reikalavimus, kurių kiekvienas mokslo darbuose ir publicistikoje glaustai apibÅ«dinami kaip ultimatumai. AtsakymÄ… randu sudÄ—tÄ… iÅ¡ įvairiausių detalių, tad jis nÄ—ra paprastas, taÄiau iÅ¡ tikrųjų padeda „suprasti Lietuvos diplomatijos veikimo tarptautinį diskursą“. Žinoma, kuris kitas skaitytojas, paÄ—mÄ™s naujausiÄ… A. KasparaviÄiaus kÅ«rinį, gali sau užduoti ir kitokių jam rÅ«pimų klausimų, pavyzdžiui, dÄ—l Baltijos Å¡alių santykių ir vaidmenų, užsienio politikos lyderių elgsenos tarptautinÄ—s krizÄ—s metu, kt. O tie trys klausimai, kuriuos kaip „esminius“ iÅ¡kelia pats autorius Ä®vado skyriuje, yra tarsi iÅ¡keltos hipotezÄ—s – jos tiesiog paskatina mÄ…styti ties įvykių aplinkybÄ—mis, politinių pokyÄių (tarp jų ir „neutraliteto“ paskelbimo) priežastimis ir pasekmÄ—mis: apie iÅ¡orinius veiksnius, paveikusius Baltijos valstybių tarptautinÄ™ padÄ—tį; apie neutraliteto politikos „pasyvumą“; apie Baltijos valstybių veiksnumÄ… krizÄ—s kontekste. Pastaroji tema autoriaus iÅ¡plÄ—tota, pasiÅ«lant skaitytojui svarstyti net apie Baltijos Å¡alių visuomenių pilietinÄ™ brandÄ… – tai kiek netikÄ—tas aspektas, nes nuskamba palyginti Å¡iuolaikiÅ¡kai, nors skaitytojas žino, kaip griežtai „pilietinis brendimas“ (taikliau – tautinis ugdymas) 4 deÅ¡imtmetį buvo prižiÅ«rimas jau ne tik Lietuvoje, bet ir kitose dviejose Baltijos valstybÄ—se. Autorius prisipažįsta, kad ir pats nenumanÄ™s, kurlink atves jo atliekamas tyrimas. Skaitytojas irgi turi laisvÄ—s, atsidÅ«rÄ™s tame įvykių karÅ¡tymetyje, nutolti nuo jį orientuojanÄio pavadinimo, kuriame vertinamasis aspektas irgi veikiau yra hipotetinis. BaltiÅ¡kasis neutralitetas yra Å¡ios knygos tyrimo objektas, kurį nagrinÄ—jant Europos pasirengimo karui kontekstuose atrandama palyginti daug naujovių. Neutralitetas Lietuvos užsienio politikoje iÅ¡nyra tarsi povandeninis laivas, kurio ne tik galimybÄ—s, bet ir kursas, komanda, pasirengimas – neaiÅ¡kÅ«s. Žinomas nebent kapitono vardas. Savaime „neutralumas“ – jokia politinÄ— naujovÄ—; šį drabužį buvo savaip užsivilkÄ™ amerikieÄiai, po to Hitleris – nelygu, kaip ir kam patogu. TaÄiau Lietuvos atveju „neutralumas“ interpretuojamas tikrai ne kaip kokia doktrina, ir ne kaip vertybinis įsitikinimas. Tas, vaizdžiai kalbant, laivas – kaip matyti iÅ¡ knygos turinio antraÅ¡Äių – turÄ—jÄ™s ieÅ¡koti ramaus uosto, taigi ar tai nereiÅ¡kÄ— tik slapstymosi nuo... ? Kitaip tariant, gal tai ir buvo tik skambiõs, deklaratyviõs pozicijos – kaip užsimena autorius – „potekstė“? Autorius kiekviename skyriuje traukia naujus dokumentus, „sukryžmina“ publikuotų Å¡altinių teiginius su įvykiniais dalykais ir atveda mus iki iÅ¡vadų dalies (kuriÄ… vadina Epilogu). Kol pasieki šį paskutinį skyrių tarsi Å¡iuolaikiÅ¡kÄ… diskusijų salÄ™, dar pasiÅ¡auni padiskutuoti su mirusiaisiais – stebÄ—damasis, piktindamasis, užkliÅ«damas už (ne)priimtų sprendimų. Bet, autoriui paminÄ—jus ArkadijÄ…, dvelkteli aliuzija į antikÄ…, ir norisi tikÄ—ti, kad įvyks pokalbiai jau su Å¡ių dienų gyvaisiais istorijos ir politikos herojais: ar jau turime tÄ… ir ar tikrai tÄ… lygÄ…, kuri užtikrina saugumÄ…? Suprantama - jeigu tik tie gyvieji irgi linkÄ™ perskaityti ir šį tÄ… nauja sužinoti. Mat iki Å¡iol XX a. 4 deÅ¡imtmeÄio Lietuvos užsienio politikos temos daugiausia buvo nagrinÄ—jamos Maskvos – Berlyno aÅ¡ies kontekstuose, taigi ir kitų to laikotarpio Europos valstybių sprendimai įvairiuose mokslo straipsniuose vertinami tiek, kiek jie susijÄ™ su Sovietų ir Reicho politika. TyrinÄ—dami praÄ—jusį Å¡imtmetį, turime pripažinti, jog istorijos diskursas mums yra skaudus atrandant pralaimÄ—jimus bei praradimus ir veikÄ—jus. TodÄ—l lengviausia ir yra įžvelgti tÄ… ašį kaip pagrindinį užsienio politikos veiksnį, pamovus ant jos praeities veikÄ—jus ir, palyginti glaustai, aiÅ¡kinti nesÄ—kmių priežastis: toje aÅ¡yje kaip ant ieÅ¡mo iÅ¡kepÄ— tiek Å¡alių, tai negi galÄ—jo to iÅ¡vengti tokia maža Lietuva! Å itaip mÅ«sų istorijoje daug kam atrodo pateisinami bet kurie Baltijos Å¡alių vyriausybių ir ypaÄ Lietuvos veiksmai, o paprasti diplomatijos veikÄ—jai, pareigÅ«nai, taip pat karininkai net paverÄiami didžiavyriais. Kaip užsiminiau, dabar irgi nesudÄ—tinga pastebÄ—ti tos pat aÅ¡ies veikimÄ…, bet juk akivaizdu, kad tarptautinÄ—je plotmÄ—je yra daugiau užsienio politikos veiksnių, kuriuos bÅ«tina rinktis, privalu „aktyvuoti“ kaip alternatyvÄ…, reikia derinti. O jeigu Å¡iuo požiÅ«riu kas nors norÄ—tų įžvelgti tik istorijos „tÄ™sinius“, tai pirma derÄ—tų įvertinti, ar apskritai racionalu bÅ«ti pasyviam. Bet tuomet turÄ—tų teisÄ™ bÅ«ti apÅ¡auktas tiesiog neįgaliu – kaip ir tie PrancÅ«zijos sÄ…jungininkai prieÅ¡ II pasaulinį karÄ…. TaÄiau autorius neverÄia trypÄioti ties procesų, kurie jau nuo 3 deÅ¡imtmeÄio buvo nesustabdomi, aiÅ¡kinimųsi – kaip antai, jog Versalio taikos sistema pakankamai anksti parodÄ— plyÅ¡ių ir turÄ—jo sugriÅ«ti. TodÄ—l gan greit susidaro įspÅ«dis, jog Lietuva atkakliai „nenorÄ—jo“ pastebÄ—ti, kaip Tautų SÄ…jungos namai ỹra. PerskaiÄius Å¡itos organizacijos, kaip „svarbiausios stabilumo aÅ¡ies“, apibÅ«dinimÄ… ir ten pat sužinojus, kaip daug Lietuvos politikos veikÄ—jų dÄ—jo į jÄ… „gana dideles viltis“, sustiprÄ—ja abejonÄ—s tos galerijos politikų įžvalgumu. Tada prisimenu ir VarÅ¡uvos naujajame archyve vartytus žurnalisto-agento Tadeuszo Katelbacho raportus apie jo susitikimus 4 deÅ¡imtmeÄio viduryje su įvairiais Lietuvos politinio elito veikÄ—jais. Tie tekstai, iÅ¡marginti Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareigÅ«nų pastabomis, sudaro nemalonų jausmÄ…: imi manyti, kad skirtingų lygių kai kuriems Lietuvos vadovams, pareigÅ«nams norÄ—jos sutarimų ir susitarimų su visais bet kokia kaina. BÅ«tent tos man matytos pastabÄ—lÄ—s praneÅ¡imų paraÅ¡tÄ—se atgyja skaitant dabar apie neutraliteto iliuzijas, kadangi atrodo, jog ir iÅ¡galvotas britų „appeasment‘as“ Lietuvoje dalies diplomatų buvo pagautas kaip galimybÄ— paaukoti dalelÄ™ (Å¡alies!), kad iÅ¡saugotum visa kita. Ir save. Knyga suteikia laisvÄ™ skaitytojui susidaryti kritiÅ¡kÄ… nuomonÄ™ tarsi pasitikrinant jau turimas žinias, skaitytus kitus Å¡altinius, gretinant su anksÄiau publikuotais darbais. Autorius atveria 4 deÅ¡imtmeÄio panoramÄ… parodydamas, kaip tirÅ¡tÄ—jo tarptautinÄ— įtampa: atskleidžia žinomų politinių lyderių ir užkulisinių figÅ«rų pozicijas, tuo metu suteiktas tų pozicijų charakteristikas, tarsi dramoje brėžia kelias siužetines linijas, kurių jungtys, susikirtimai, iÅ¡siskyrimai – akivaizdu – buvo lemiami ne tik ir ne tiek kažkurio lyderio (juoba diktatoriaus) valios, bet pirmiausia (ne)gebÄ—jimų tartis ir susitarti, analizuoti ir įžvelgti, tikÄ—ti ir įtikinti, jausti ir justi. BÅ«tent apie jutimus to meto Europoje negalima neprabilti, nes skaitydamas ilgainiui suvoki Ä—musiÄ… sklisti Europoje baimÄ™ kaip kažkokį racionalaus proto gesintuvÄ…. Šį jausmÄ… pirmieji Ä—mÄ— sÄ—ti ne Maskva ir Berlynas, bet aukų politikos strategai Londone ir Paryžiuje – Neville Chamberlainas ir Edouardas Daladier, siÅ«lydamiesi iÅ¡ pradžių nuolaidžiauti, „pripažindami“ Hitlerio pretenzijas ir tuo paÄiu – savo netikrumÄ…. Taigi suabejoÄiau, ar tikrai, anot autoriaus, „ūmius“ politinius procesus prieÅ¡kario Europoje derÄ—tų įvardyti ir kaip „daugiaprasmius“. Nebent tÄ… baimÄ™ įvardytume kaip... daugiaprasmÄ™ ir daugialypÄ™. Juk galiausiai britai ima bijoti, kad rusas nesusidÄ—tų su vokieÄiu. Ir jau tada – vartai karui visiÅ¡kai atviri. Tiesa, autorius Miuncheno suokalbio kontekste užsimena esÄ… britų premjeras jautÄ—... atsakomybÄ™ už savo Å¡alį. Bet juk tai tik skambi priedangos sÄ…voka! O kaip Äia sukrustų skeptikas, kuriam užsienio politika – tai vien bendrų doktrinų kÅ«rimas ir įgyvendinimas! Tikrai – istorinis objektyvizmas lieptų mums nepastebÄ—ti subjektyvių dalykų, nes esÄ… kÄ… jie galÄ—jÄ™ keisti? TaÄiau perskaitant A. KasparaviÄiaus „nereikÅ¡mingus“ pastebÄ—jimus apie tuos, kurie ne kartÄ… sudÄ—tingiausiomis 1939-ųjų savaitÄ—mis atostogavo užuot vykdÄ™ pareigas, turi teisÄ™ svarstyti, jog Europos, kaip ir vienos Lietuvos likimas, matyt, bÅ«tų įgijÄ™s kiek kitokių linijų. Jei ne tas pasyvus atostogavimas: laukti, viltis, stebÄ—ti... Knyga parodo, kaip Lietuvos diplomatija aktyviai ieÅ¡kojo patarimų, kÄ… daryti: kaip „keisti“, su kuo „gerinti“ santykius. Autorius teigia, kad po Miuncheno suokalbio Baltijos valstybÄ—s esÄ… turÄ—jusios menkÄ… pasirinkimÄ… – tarp „appeasment“ politinÄ—s teorijos ir „realpolitik“ praktikos. TaÄiau iÅ¡ tikrųjų susidaro įspÅ«dis, jog vargu ar Lietuva suvokÄ— tai kaip pasirinkimÄ…, mat A. KasparaviÄiaus minimi, cituojami, pridÄ—ti knygoje diplomatų dokumentai rodo veikiau ne sprendimų paieÅ¡kas, bet bÅ«tent pasvarstymus iÅ¡ politinių, tarnybinių (oficialių ir neoficialių) pasikalbÄ—jimų. Patarimų „gaudymą“ ir baimÄ™ nesuklysti pasirenkant „su kuo“, galima vertinti ir kaip vienÄ… iÅ¡ Lietuvos užsienio politikos problemų, kodÄ—l nesisekÄ— lipdyti Baltijos sÄ…jungos net ir po priimto Lenkijos ultimatumo. Žinoma, neatmestini estų ir ypaÄ kai kurių latvių politikų nuovokos ir savikritikos trÅ«kumai, bet Lietuva, kurioje tuo metu Ä—mÄ— stiprÄ—ti opozicinÄ— nuomonÄ— tautininkų režimo atžvilgiu, iÅ¡ tikrųjų – kaip atskleidžia knyga – turÄ—jo daugiau pasirinkimų nei suvokÄ—. Autorius priverstas pripažinti, kad, deja, laikinojoje sostinÄ—je Lietuvos diplomatija neturÄ—jo stiprių analitikų, kurie gaunamÄ… informacijÄ… (taigi ir pluoÅ¡tus minÄ—tų pasvarstymų) bÅ«tų pajÄ—gÅ«s be baimių tirti ir teikti pasiÅ«lymus. Juk jau 1939 m. balandį tokie analitikai bÅ«tų padÄ—jÄ™ pastebÄ—ti, kad Baltijos Å¡alių padalijimas vyksta (taip, kaip numatyta Ribbentropo ir Molotovo vÄ—liau rugpjÅ«tį)! Šį faktÄ… gegužės mÄ—n. tik patvirtino žinios apie Baltijos Å¡alių (kartu su Suomija) skyriaus SSRS Užsienio reikalų komisariate įkÅ«rimÄ… ir apie tai, jog Vokietijos užsienio reikalų ministras „pamirÅ¡o“ antisovietinÄ™ retorikÄ…. Taigi tai buvo ypatingas metas, kai Baltijos valstybÄ—s „buvo pakankamai svarus ir jautrus tarptautinÄ—s politikos veiksnys“! TaÄiau ne jų politika. Deja, autorius teisus, pasirinktinai cituodamas įžymųjį „Naujosios Romuvos“ redaktorių JuozÄ… Keliuotį apie Antano Smetonos politikÄ… be drÄ…sos ir rizikos ... Knygoje pateikiami Å¡altiniai rodo, kad Baltijos Å¡alys gavo pakankamai perspÄ—jimų, jog be atitinkamos paramos vadinamasis neutralumas bus tik „akademinio pobÅ«džio“. Kita vertus, Å¡i knyga turi patikti tuo, jog galima atrasti nedaug, bet gerai pamatuoto diskusinio pobÅ«džio dalykų, turinÄių tokį įtaigų akstinÄ… ir Å¡iuolaikinei užsienio politikai, pozicijų (ne)dermei nagrinÄ—ti. Antai Sovietų SÄ…jungos užsienio reikalų komisaro Michailo Litvinovo atstatydinimas ir Baltijos Å¡alių (anksÄiausiai – Estijos) atsitraukimas nuo kolektyvinio saugumo doktrinos vargu ar laiko požiÅ«riu yra susijÄ™ priežastiniai dalykai. Labiau tikÄ—tina, jog Sovietų SÄ…junga irgi Ä—mÄ—... bijoti. Autorius nuosekliai iÅ¡tyrÄ— ir labai spalvingai mums atskleidžia intensyvų Lietuvos dialogÄ… su Estija ir Latvija neutraliteto įsakymo, kitomis politinių įvykių temomis. Dialogas, viena vertus, atspindi neoriginalias estų ir latvių baimes susilaukti specialios sovietų garantijos, kurios ir lÄ—mÄ— neįsipareigojanÄios ir neįpareigotos „neutralumo“ politikos „vizijas“, bet, kita vertus, padeda formuoti iÅ¡vadÄ…, jog Lietuva neatsakingai pasidavÄ— tokių vizijų pirÅ¡imui. PrielaidÄ… taip vertinti suteikia ir faktas, jog dialogas vyko keliais lygiais, taÄiau aukÅ¡Äiausiu – ne. Å i aplinkybÄ— yra labai svarus įspÄ—jimas net ir interneto eroje. Tad kokiais argumentais pagrindÄ— savo „įtikÄ—jimą“ neutralumu „(...) netgi aristokratiÅ¡kos diplomatijos Å¡alininkas“ (?) ministras Stasys Lozoraitis – iÅ¡ tikrųjų nebe taip ir svarbu. Beje, skaitant Å¡iÄ… knygÄ… apskritai dar reikia turÄ—ti mintyje ir tuos slaptosios įtakos aspektus, kuriuos yra iÅ¡nagrinÄ—jÄ™s ir aptarÄ™s ar tik užsiminÄ™s Arvydas AnuÅ¡auskas. O kai dÄ—l neutralumo esmÄ—s suvokimo ir tarptautinio patyrimo, autorius korektiÅ¡kai užsimena, jog „nepavyko aptikti duomenų“, kad Lietuvos elitas bÅ«tų įsigilinÄ™s į Å vedijos ir Å veicarijos praktikÄ…. Jau ties ta vieta kyla noras padaryti sau iÅ¡vadÄ…, bet kam skubÄ—ti – dar lieka daug malonumo narÅ¡yti ir tarÅ¡yti Baltijos diplomatijÄ… iki 1939 – iki pat autoriaus iÅ¡vadų. 1938 – 1939 metais jau yra visiÅ¡kai naujas Lenkijos vaidmuo, kai prieÅ¡prieÅ¡Ä… taip pat keiÄia – kad ir priverstinis - dialogas. IÅ¡ Å¡ios knygos VarÅ¡uvos užsienio politika gali bÅ«ti pastebima kaip tam tikras sprendimų raktas, taÄiau su esmine sÄ…lyga: kai ji rimtai įvertins Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybÄ—s, veiksnį. Savo niekada nepripažintÄ… 1920-ųjų klaidÄ… Lenkija 1938 metais sprendÄ— Å¡iek tiek blefuodama, arogantiÅ¡kai, taÄiau pavojaus akivaizdoje ir tada, ir ypaÄ dabar, skrodžiant praeities įvykius, matyti, jog, nepriklausomai nuo dydžio, Lietuva ir Lenkija yra... likimo nulemtos lygiavertÄ—s partnerÄ—s. Viena be kitos neturi saugumo perspektyvos. Tik vis dar neaiÅ¡ku, ar tÄ… prieÅ¡kario krizÄ—s pamokÄ… Lenkija yra suvokusi. Taigi ir Å¡i „aÅ¡is“, ir atskleistos latvių politikų charakteristikos verÄia manyti, kad knyga turÄ—tų bÅ«ti iÅ¡leista kitomis kalbomis. ÄŒia dar verta iÅ¡skirti kitÄ…, greta institucijų, politinÄ—s komunikacijos dÄ—menį – periodinÄ™ spaudÄ…. Jos priežiÅ«ra stabdÄ— diskusinÄ™ mintį ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos klausimais, todÄ—l lieka pabrėžti autoriaus pastebÄ—jimus, kur jo paminima, kÄ… vienu ar kitu klausimu paraÅ¡ydavo žurnalistai – mat užsienio politikos temomis didžiųjų dienraÅ¡Äių redaktoriai bÅ«davo specialiai instruktuojami, kÄ… ir kaip skelbti (ne tik Lietuvoje). Taigi kaip galima tikÄ—ti net ir Lietuvos įgaliotojo ministro Taline B. DailidÄ—s praneÅ¡imu, kad „neutralitetas Estijoje jau įgijÄ™s visuotinį populiarumą“, žinant atitinkamai „paveikiamos“ spaudos vaidmenį. „Visuotinumas“ kontroliuojamos visuomenÄ—s nuomonÄ—s Å¡alyje? O vis dÄ—lto atrandu Å¡ioje knygoje ir demokratijai bÅ«dingÄ… vox populi raiÅ¡kÄ…, kuri atsispindi Didžiosios Britanijos, PrancÅ«zijos sprendimuose, taÄiau jos nerastumÄ—me to paties laikotarpio Lietuvos, kaip ir Estijos ir Latvijos sprendimuose. Turiu minty parlamentų debatus ir jų vaidmenį ne tik vertinant, bet ir pritariant atitinkamiems susitarimams. Juk vieÅ¡a diskusija tarptautinio ir nacionalinio saugumo klausimu, bÅ«dinga paminÄ—toms Å¡alims, reiÅ¡kÄ— tam tikrÄ… atstovaujamÄ… paramÄ… Vyriausybei ir tam tikrÄ… jos pateisinimÄ… net ir iÅ¡ laiko perspektyvos – kai tie susitarimai atrodo gÄ—dingi. Tai, jog autorius pamini ir balsavimus parlamentuose, kaip antai, Bendruomenių rÅ«muose pritariant „iÅ¡ Miuncheno parvežtai „taikai mÅ«sų laikams“ ar kitu atveju, parodo labai svarbius politikos mechanizmo skirtumus tarp Europos valstybių: gal bÅ«t aktyvios diplomatinÄ—s veiklos kontekste ir atskirų užsienio politikos veikÄ—jų sprendimuose parlamentarizmas ir bÅ«na nepastebimas, taÄiau jo ignoravimas arba formalizavimas (kaip Lietuvoje 1936 – 1940) yra nenaudingas nei sprendimų priÄ—mimo, nei vÄ—lesniu – vieÅ¡os opinijos formavimosi ir vertinimo metu. Atidus skaitytojas man papriekaiÅ¡tautų – kaipgi, atrasime paminint kad ir Neutraliteto įstatymo svarstymÄ… IV Seime. TaÄiau Å¡is mÅ«sų parlamentas iÅ¡ tikrųjų su atstovaujamÄ…ja demokratija neturÄ—jo daug bendra, nes režimas tik imitavo res-publikÄ…. Tai reiÅ¡kia, jog užsienio politikos, kaip ir apskritai valstybingumo kÅ«rybos tradicija, pasiremiant debatais, o ne siaurai suasmenintu požiÅ«riu, turi apÄiuopiamos vertÄ—s: ji remiasi praktiniu patyrimu, minties kritiÅ¡kumu, įžvalgomis. Tuo tarpu Å¡ių dienų pilietis netikÄ—tai gali nustebti: jokio Vokietijos raÅ¡ytinio ultimatumo grąžinti KlaipÄ—dÄ… nebuvo!? Tai ponas Juozas UrbÅ¡ys užsuko mandagumo vizito pas ponÄ… J. von RibbentropÄ… ir tiesiog priÄ—mÄ— jo pasiÅ«lymÄ…, nes tokie „kieti“ pasirodÄ— besÄ… Vokietijos argumentai. IÅ¡ to, kaip Lietuvos diplomatijos nuotaikas parodo A. KasparaviÄius, tampa aiÅ¡ku, jog ji tiesiog nebeiÅ¡tvÄ—rÄ— santykių su Vokietija įtampos ir... nukirpo stygÄ… savo iniciatyva. Apie tai reikia kalbÄ—ti ne tam, kad smerktume anuometinÄ™ politinÄ™ laikysenÄ…, bet tam, kad jÄ… perprastume, susipažindami su tiesa, faktais, žinoma – ir su subjektyviomis interpretacijomis. Tada ir tuos „appeasment“, „nuoÅ¡irdaus susirÅ«pinimo“ tautų teisÄ—mis ir net „neutralumo“ pavadinimus nesunkiai atskirsime lyg skirtingų atspalvių, bet vieno kirpimo drabužį: jais buvo dangstomas tarptautinis cinizmas ir baimÄ—, o ne „įtaikinimas“, politinio įžvalgumo ir kompetencijos trÅ«kumas, o ne savigarba. Mums gal bus naujiena, jog be kitų stereotipų, Äia jau neaptiksime Lietuvos Å¡altiniuose anksÄiau suformuoto kritiÅ¡ko požiÅ«rio į Lietuvos pasiuntinį Berlyne Kazį Å kirpÄ…. Net stabtelÄ—jÄ™ ties Kauno – Berlyno linija pagal Å¡iÄ… knygÄ… pažaistume: o jei K. Å kirpa bÅ«tų buvÄ™s visiÅ¡kai pasyvus, pakankamai atsargus, kaip pasiuntiniai kai kuriose kitose Å¡alyse? (Tokios „dÄ—lionÄ—s“ galimybÄ™ mums suteikia autorius). KÄ… gali žinoti – gal toji KlaipÄ—dos „styga“ dar anksÄiau bÅ«tų nutrÅ«kusi. Juk seniai yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad tais metais Lietuvos užsienio politika buvo nesÄ—kminga ir kad jos vykdytojas pareigÅ«nas Juozas UrbÅ¡ys buvo silpna ir, matyt, baili asmenybÄ— . Taigi K. Å kirpos aktyvumas gal ir erzino to laikotarpio ministerijÄ…, bet kodÄ—l mes Å¡iais laikais turÄ—tume jaustis suerzinti?! A.KasparaviÄius, kaip geras tyrÄ—jas, mÄ—gsta balansÄ…, ir nerodo polinkio kÄ… sumenkinti, kÄ… iÅ¡kelti. Juk iÅ¡ tikrųjų apie kokį realų neutralitetÄ… galima kalbÄ—ti, kai Baltijos Å¡alys pasiraÅ¡o atitinkamus nepuolimo paktus su nacių Vokietija, kai džiaugiamasi Hitlerio gimtadienį – tai ne vien vieno pasiuntinio „nuopelnai“. Tiesiog skaitytojui gali kilti ir toks naivus, bet natÅ«ralus klausimas: ar apskritai užsienio reikalų ministras gebÄ—jo įžvelgti ir suvokti pokyÄius atstovybių praneÅ¡imuose. Antai atrasime nurodytÄ… priežastį, kodÄ—l Petras Klimas Paryžiuje „mÄ…stÄ— inertiÅ¡kai“, savotiÅ¡kai pasiduodamas Maskvos kolektyvinio saugumo idÄ—jai, bet vis dÄ—l to sugretinÄ™ tai su jo 1939-ųjų birželį perspÄ—jimu į KaunÄ… dÄ—l didžiausio – SSRS agresijos pavojaus, galime suabejoti, ar Lietuvos užsienio reikalų kÅ«rÄ—jai tada susigaudÄ—, kad Europoje liko tik Maskvos ir Berlyno susitarimo iniciatyva, o kitų – nebe. Apskritai knyga papildo žinias apie diplomatinių atstovybių veiklÄ…. YpaÄ svarbu pabrėžti autoriaus nuopelnÄ… pateikiant informacijos apie atsinaujinusios atstovybÄ—s darbÄ… Maskvoje ir Lado NatkeviÄiaus praneÅ¡imus – Å¡iuo aspektu kolega tarsi pratÄ™sia tai, kas jau iÅ¡nagrinÄ—ta ir knygoje „Didysis X Lietuvos užsienio politikoje . Taigi vÄ—l sau peržiÅ«rint Maskvos požiÅ«rį į „limitrofus“, jau ir paÄiÄ… A. KasparaviÄiaus pasiÅ«lytÄ… „iliuzijų“ sampratÄ… yra galima atkelti į dabartinÄ—s Lietuvos politines aktualijas, kadangi dabar negalime bÅ«ti tikri, jog nÄ—ra tokios pat menkinanÄios ironijos atitinkamuose Å¡ių laikų praneÅ¡imuose... O tas gausus pluoÅ¡tas nuorodų ir dokumentų priedai Å¡iÄ… knygÄ… paverÄia turbÅ«t vertingesne ir įdomesne už... Lietuvos istorijos instituto ir Rusijos Federacijos istorikų sudarytÄ… rinkinį, kuris mažai dvelkia naujienomis ir atvirumu. Knygos apie neutraliteto iliuzijas ypatumas tas, jog nuorodose yra daug naujos įdomios Å¡altinių informacijos, ir jÄ… – kaip komentarÄ… – galima net skaityti atskirai nuo skyrių teksto. Taigi įsiÅ«buotas „Baltijos AntantÄ—s neutraliteto laivas“ paskendo pirmiausia ne dÄ—l Å¡iuolaikinÄ—je istorijoje iÅ¡ryÅ¡kinamos Maskvos – Berlyno aÅ¡ies, kuriÄ… tapo įprasta sureikÅ¡minti kaip priežastį ir pasekmÄ™. A. KasparaviÄius padaro kitų, naujų esminių iÅ¡vadų, kurios turÄ—tų bÅ«ti įdomios ir istorijos mÄ—gÄ—jams, ir Å¡iuolaikiniams politikams. Tad ir Å¡iuo požiÅ«riu knyga yra naujoviÅ¡ka, pastÅ«mÄ—janti mÅ«sų mintis visos Europos, visų jos narių atsakomybÄ—s link. Tai patvirtina įsitikinimÄ…, kad nÄ—ra „mažų“ valstybių, jei yra (bÅ«tų buvÄ™) pasiekiami dideli susitarimai. |
· Parašė
· 2012.10.13 22:54
Recenzijos · 1115 Peržiūros ·
|
