DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "Išguitas angelas" recenzija |
| Daugiau nei dvidešimt metų praėjo, kol vieno žymiausių ir ketvirtajame viršelyje nepaprastai giriamo švedų prozininko romanas sulaukė vertimo į lietuvių kalbą. Tai mūsų keistoje kultūros terpėje jau atrodo visai ne nuostabu: kai kuriuos kūrinius vėluojama išversti net septyniasdešimt metų. Dar viena keistenybė – tiems, kas jau anksčiau skaitė romano vertimą į kitas kalbas. Jau nuo pirmos eilutės matai ryškių skirtumų tarp lietuviško ir, tarkime, rusiško vertimo. Neaišku, kuris arčiau originalo, bet verta pastebėti. Nedideliame „meilės romane“, kaip jį kone sarkastiškai vadina autorius, tyrinėjama įvairiausių žmogiškųjų nenormalumų tema. Pradedant nuo kadaise madingų apsigimėlių, rodytų keliaujančių cirko savininkų vagonėliuose kaip gamtos stebuklus, ir baigiant iš pažiūros eilinių ir visiškai normalių žmonių šeimomis. Viena tokių – tai pasakotojo draugai, išgyvenę vaiko praradimo tragediją, prie kurios, galima sakyti, patys ir prisidėjo. Tolygiai su jų santykių „anatomija“ pasakojama apie dvasios ligonį, kurio elgesio nesugeba paaiškinti nei gydytojai, nei mokslinės teorijos, ir apie „gamtos pokštą“ – dvigalvį žmogų, XX a. pradžioje rastą Meksikoje ir rodytą Europos cirkuose. Visus juos vienijanti tema – meilė, kaip pats keisčiausias reiškinys pasaulyje. Todėl knyga ir vadinama meilės romanu: atrodo, toji meilė tarp aprašomų žmonių neįmanoma, bet vis dėlto gimsta, o cirke įdarbintų išsigimėlių bendruomenėje klesti taip gražiai, kaip niekur kitur. Remdamasis, kaip galima spėti, tikrais istoriniais šaltiniais – įvairių tautybių žmonių laiškais, gydytojų užrašais, keliautojų ir liudytojų pasakojimais – autorius nagrinėja normalumo ir išsigimimo sampratas šiuolaikinėje visuomenėje. Visi jo personažai atrodo tam tikra prasme nesveiki, arba, kaip pasakytų miesčionys – „psichai“. Ir pats save jis laiko gyvenimo nuskriaustuoju, nes užaugo nepilnoje šeimoje. Labiausiai, atrodo, jį domina klausimas, kas daro žmones žiaurius. Kas iš tikrųjų yra išsigimėliai: ar atstumiančios išvaizdos luošiai, apie kuriuos nekalbama, ar padorūs piliečiai, atsisakantys pripažinti pastaruosius esant žmonėmis? Atsakymo nerasta. Jaudinanti tema atskleidžiama santūriu, dokumentiškai tiksliu, neemocionaliu kalbos stiliumi. Į tekstą įpinti ryškūs, simboliški sapnai. Vis dėlto jis atrodo truputį nuobodokas, nors iš pradžių ir stipriai sukrečia. Šiaip ar taip, verčia susimąstyti. |
· Parašė Admin
· 2012.10.13 20:07
Recenzijos · 890 Peržiūros ·
|
