Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Knygos "Išguitas angelas" recenzija |
Daugiau nei dvideÅ¡imt metų praÄ—jo, kol vieno žymiausių ir ketvirtajame virÅ¡elyje nepaprastai giriamo Å¡vedų prozininko romanas sulaukÄ— vertimo į lietuvių kalbÄ…. Tai mÅ«sų keistoje kultÅ«ros terpÄ—je jau atrodo visai ne nuostabu: kai kuriuos kÅ«rinius vÄ—luojama iÅ¡versti net septyniasdeÅ¡imt metų. Dar viena keistenybÄ— – tiems, kas jau anksÄiau skaitÄ— romano vertimÄ… į kitas kalbas. Jau nuo pirmos eilutÄ—s matai ryÅ¡kių skirtumų tarp lietuviÅ¡ko ir, tarkime, rusiÅ¡ko vertimo. NeaiÅ¡ku, kuris arÄiau originalo, bet verta pastebÄ—ti. Nedideliame „meilÄ—s romane“, kaip jį kone sarkastiÅ¡kai vadina autorius, tyrinÄ—jama įvairiausių žmogiÅ¡kųjų nenormalumų tema. Pradedant nuo kadaise madingų apsigimÄ—lių, rodytų keliaujanÄių cirko savininkų vagonÄ—liuose kaip gamtos stebuklus, ir baigiant iÅ¡ pažiÅ«ros eilinių ir visiÅ¡kai normalių žmonių Å¡eimomis. Viena tokių – tai pasakotojo draugai, iÅ¡gyvenÄ™ vaiko praradimo tragedijÄ…, prie kurios, galima sakyti, patys ir prisidÄ—jo. Tolygiai su jų santykių „anatomija“ pasakojama apie dvasios ligonį, kurio elgesio nesugeba paaiÅ¡kinti nei gydytojai, nei mokslinÄ—s teorijos, ir apie „gamtos pokÅ¡tą“ – dvigalvį žmogų, XX a. pradžioje rastÄ… Meksikoje ir rodytÄ… Europos cirkuose. Visus juos vienijanti tema – meilÄ—, kaip pats keisÄiausias reiÅ¡kinys pasaulyje. TodÄ—l knyga ir vadinama meilÄ—s romanu: atrodo, toji meilÄ— tarp apraÅ¡omų žmonių neįmanoma, bet vis dÄ—lto gimsta, o cirke įdarbintų iÅ¡sigimÄ—lių bendruomenÄ—je klesti taip gražiai, kaip niekur kitur. Remdamasis, kaip galima spÄ—ti, tikrais istoriniais Å¡altiniais – įvairių tautybių žmonių laiÅ¡kais, gydytojų užraÅ¡ais, keliautojų ir liudytojų pasakojimais – autorius nagrinÄ—ja normalumo ir iÅ¡sigimimo sampratas Å¡iuolaikinÄ—je visuomenÄ—je. Visi jo personažai atrodo tam tikra prasme nesveiki, arba, kaip pasakytų miesÄionys – „psichai“. Ir pats save jis laiko gyvenimo nuskriaustuoju, nes užaugo nepilnoje Å¡eimoje. Labiausiai, atrodo, jį domina klausimas, kas daro žmones žiaurius. Kas iÅ¡ tikrųjų yra iÅ¡sigimÄ—liai: ar atstumianÄios iÅ¡vaizdos luoÅ¡iai, apie kuriuos nekalbama, ar padorÅ«s pilieÄiai, atsisakantys pripažinti pastaruosius esant žmonÄ—mis? Atsakymo nerasta. Jaudinanti tema atskleidžiama santÅ«riu, dokumentiÅ¡kai tiksliu, neemocionaliu kalbos stiliumi. Ä® tekstÄ… įpinti ryÅ¡kÅ«s, simboliÅ¡ki sapnai. Vis dÄ—lto jis atrodo truputį nuobodokas, nors iÅ¡ pradžių ir stipriai sukreÄia. Å iaip ar taip, verÄia susimÄ…styti. |
· Parašė Admin
· 2012.10.13 20:07
Recenzijos · 1130 Peržiūros ·
![]() |