Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Knygos "Gyvenimas po Dievo" recenzija |
Å i knyga savaip pratÄ™sia „X kartoje“ pradÄ—tÄ… bedvasÄ—s visuomenÄ—s analizÄ™. Šįkart stengiamasi labiau susitelkti ties gyvenimu be Dievo ar, kaip teigia pavadinimas, po Dievo. Pasakojimas kuriamas kalbant pirmu asmeniu, taÄiau perskaitÄ™s knygÄ… niekaip negalÄ—jau atsiminti, koks Å¡io „pagrindinio“ veikÄ—jo vardas. Na, turiu pripažinti, jog neskaiÄiau itin įdÄ—miai, kitaip tikrai prisiminÄiau bent vietÄ…, kur jis galÄ—tų bÅ«ti paminÄ—tas. Visgi... TÄ™siant kalbÄ… apie veikÄ—jus, galima apibendrinti, jog nÄ—ra nei vieno įsidÄ—mÄ—tino personažo, įskaitant ir patį pasakotojÄ…, kuris vienintelis pasilieka su skaitytoju nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Knyga fragmentiÅ¡ka, sunku sekti istorijas, nes jos nutraukiamos ganÄ—tinai banaliais apmÄ…stymais ir iÅ¡vedžiojimais. Visgi Å¡ie apmÄ…stymai ir iÅ¡vedžiojimai sudaro pagrindinÄ™ knygos dalį, tai yra jos Å¡erdis: pamÄ…stymai, sukantys link to, koks „suknistas“ yra gyvenimas, kaip viskas nesiseka, kokie žmonÄ—s kvaili... Kas po visu tuo slypi? Dievo netektis? Ar Å¡itaip turÄ—tų skambÄ—ti atsakymas?.. Matyt, taÄiau manÄ™s knyga neįtikino. „X kartoje“ vaizduojamas Å¡ių problemų sprendimas – atsiriboti nuo vartotojiÅ¡kos visuomenÄ—s ir kurti savo pasaulį apsigyvenant dykumoje – kur kas labiau vykÄ™s ir skamba patraukliau. Knygoje aptinkami iÅ¡minties perliukai, pradžioje skambantys visai įdomiai, su laiku ima įgrįsti ir priminti pokalbius, kuriuos kasdien gali iÅ¡girsti važiuodamas troleibusu; norintiems gilesnių pamÄ…stymų rekomenduoÄiau tiesiog praleisti Å¡iÄ… knygÄ…. GalbÅ«t vÄ—liau ateis noras paskaityti kÄ… nors lengvesnio, bet vÄ—lgi, ar ne geriau tokiu atveju paimti į rankas kokį nors lengvai akyse tirpstantį detektyvÄ…, o ne leistis užliÅ«liuojamam nusivylusio vyriÅ¡kio pasakojimų apie savo nenusisekusį gyvenimÄ…. Na taip, tenka pripažinti, kad tai nÄ—ra vienintelis toks vyriÅ¡kis: jis atspindi tÄ… bedvasÄ™ visuomenÄ—s dalį, kuri pasitenkina tuo, jog supranta tokia esanti, iÅ¡ to ir gimsta niekur nevedantys pseudoiÅ¡minties perliukai: „Na o per televizorių rodÄ— gerves, Å¡okanÄias poravimosi Å¡okį. Jos buvo tokios mielos ir grakÅ¡Äios, kad pamaniau: „Jeigu galÄ—Äiau tapti gerve ir mokÄ—Äiau plaukti ir skristi kaip ji, tada visÄ… laikÄ… jausÄiausi lyg įsimylÄ—jÄ™s“ (76 p.). Knyga nesiriÅ¡a į nuoseklų pasakojimÄ…, kurį bÅ«tų įdomu skaityti, kuris įtrauktų. Atskiros vietos visai įdomios, taÄiau... Gaila, vis tik to nepakanka. Nuo vienos istorijos perÅ¡okama prie kitos ir taip toliau, ir taip toliau. Taip, jas sieja nusivylimas žmonÄ—mis, gyvenimu, savimi. Ir vis dÄ—lto drįstu sakyti, jog Å¡itoks fragmentiÅ¡kumas nepasiteisina. Veikiau atvirkÅ¡Äiai: skaitant pasijunti bejÄ—gis prieÅ¡ tiek visuomenÄ—s, tiek Å¡ios knygos susiskaidymÄ…, susvetimÄ—jimÄ…, žmogiÅ¡kųjų vertybių nepažinimÄ…. |
· Parašė Admin
· 2012.10.13 20:05
Recenzijos · 972 Peržiūros ·
![]() |