DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "Fio ir laumžirgis" recenzija |
| „…reikia surasti tam tikrÄ… formÄ…, pagal kuriÄ… galÄ—tum kurti savo gyvenimą“ - tokį palikimÄ… Fio prieÅ¡ mirtį paliko MamÄ— – jos senelÄ—. „Laumžirgis apvainikavo visÄ… jos mažą gyvenimÄ…, jis, tarytum atgijusi brangenybÄ—, liudijo jos jausmų vieÅ¡patiją“. PrancÅ«zų raÅ¡ytojas Martin Page, bestselerių „Fio ir laumžirgis“ ir „Kaip aÅ¡ tapau kvailiu“ autorius, savo romane „Fio ir laumžirgis“ pasakoja apie Å¡iuolaikinį pasaulį. HumoristiÅ¡kai, kandžiai ir satyriÅ¡kai. PagrindinÄ— knygos veikÄ—ja – Fio Regal, paprasta, niekuo neiÅ¡siskirianti, kukli mergina. Laisvalaikiu Å¡antažuojanti žmones, kad pragyventų, ir tapanti. â€Vienu metu jai net kilo klausimas, ar tas rafinuotas plÄ—Å¡ikavimas nÄ—ra tik tam, kad turÄ—tų rimtÄ… priežastį tapytiâ€. Ir Å¡tai, kartÄ… betapant savo aukÄ…, pati auka suranda Fio. Tai – Ambrozas Aberkombri – garsus menininkas. Jis sudaro su mergina sandorį – Å¡i jam nuomos savo paveikslus (taÄiau bet kada kilus norui ji galÄ—s iÅ¡ Ambrozo namų juos pasiimti), o nuomininkas kaskart, gavÄ™s naujÄ… paveikslÄ…, atsiųs jai pinigus. Taip Fio ir gyveno: studijavo, o pragyvenimui pinigų sÄ—mÄ—si iÅ¡ Å¡antažo ir Ambrozo nuomos mokesÄio. TiesÄ… sakant, ji net nežinojo, ar jos paveikslus kas paima – palikdavo ant suoliuko parke ar tebedžiÅ«ti molberte, o kitÄ…syk atÄ—jusi jau jų neberasdavo. VienÄ… žiemos pavakarÄ™ į namus atvyksta Å arlis FolkÄ—, kuris mergina iÅ¡siveža į Aberkombri vakarÄ—lį. Jame sužinoma, kad menininkas mirÄ™s, o prieÅ¡ mirtį iÅ¡garsinÄ™s Fio kaip labai talentingÄ… tapytojÄ…. Tolesniame romano siužete pasakojama apie merginos sunkumus žvaigždžių keliuose ir apie populiarumo kainÄ…. Kai nuÅ¡aunama Zora – vienintelÄ— ir geriausia Fio draugÄ—, Nuodingųjų vakarÄ—lių dalyvÄ—, vis dažniau įžvelgiami mirties atspindžiai kaip vienintelis iÅ¡sigelbÄ—jimas ir vienintelis iÅ¡Ä—jimas iÅ¡ žvaigždžių pasaulio. Paskutinis veiksmas, apraÅ¡omas knygoje – Fio nuslydimas į SenÄ… – upÄ™ – ir iÅ¡tirpimas lediniame vandeny. Kaip paveikslas: suaiži gruntas, nuo kÅ«no lupasi įvairiaspalviai pigmentai. KÅ«nui iÅ¡tirpus, Fio panardina galvÄ… į vandenį. Jos plaukai iÅ¡sidriekia rausvu debesÄ—liu, o Å¡ypsena dingsta juodoje upÄ—s bedugnÄ—je. PaskutinÄ—s knygos eilutÄ—s verÄia suabejoti dÄ—l pagrindinÄ—s veikÄ—jos: ar ji buvo tikra, ar tik pieÅ¡inys, kuriame galime įžvelgti veiksmÄ…: „Ir nieko nuostabaus, kad nÄ— vienas menotyrininkas niekada nÄ—ra nustatÄ™s Fio Å¡ypsenos kilmÄ—s: kad jÄ… pamatytum, bÅ«tina jÄ… pažinti, kad jÄ… atrastum, reikia jÄ… pamilti.“. PagrindinÄ—s veikÄ—jos portretas atskleidžiamas padrikai: pradžioje apraÅ¡oma dalelÄ— jos dabartinio pasaulio, po to nenuosekliomis iÅ¡traukomis vaizduojama jos vaikystÄ—, jos gyvenimas. Teksto iÅ¡dÄ—stymas primena publicistikÄ…: pateikiama situacija, po to seka įvairÅ«s prisiminimai, mintys, tos situacijos paaiÅ¡kinimai. TodÄ—l pirmÄ…jį knygos treÄdalį iÅ¡ties sunku skaityti. Trumpai apraÅ¡ytas Å arlio FolkÄ— atvykimas pas Fio ir, įvykio kulminacijoje pradedama Å¡nekÄ—ti apie merginos ypatybes: ji mÄ—gsta arbatÄ… be cukraus, sniegÄ…, tÄ—vus ir keliauja per gyvenimÄ… su Å¡ypsena. Kita vertus, stiliaus painumas iÅ¡ryÅ¡kina raÅ¡ytojo talentÄ… suintriguoti ir neleisti sustoti skaityti. Siužetas raÅ¡omas treÄiuoju asmeniu. Knygoje mažai dialogų, charakterizuojama tiesiogiai, be užuolankų. Kiekviename sakinyje, kiekvienoje frazÄ—je jauÄiama ironija, paÅ¡iepiama dabartinÄ— visuomenÄ— ir jos meno suvokimas, žmonių naivumas ir veidmainiÅ¡kumas. Minimas paprastos, tipiÅ¡kos Å¡ių dienų merginos portretas, taÄiau autorius raÅ¡o, jog Fio nenori bÅ«ti žinoma, kad ji nesidomi spauda, politika – niekuo, kas susijÄ™ su visuomene. Tai neatitinka dabartinio merginos standarto – veiklios ir įžymybių gyvenimų vingrybes sekanÄios aktyvistÄ—s. „Ji ilgÄ—josi tų dienų, paliestų vienos dainos, vienos knygos ar vieno filmo, ilgÄ—josi visų tų žavingų valstybinių jos nuotaikos perversmų“. KnygÄ… perskaiÄius pirmÄ…syk iÅ¡kyla daugybÄ— klausimų, nes pasakojimas susideda iÅ¡ labai smulkių detalių apraÅ¡ymo, tad skaitant antrÄ…syk, lengviau suprast veikÄ—jus, jų poelgius. Autoriaus raÅ¡ymo stilius labai įdomus: viliojantis, intriguojantis, Å¡iuolaikinis, taÄiau jame galima iÅ¡vysti ir realizmo – smulkaus ir detalaus detalių apraÅ¡ymo ir romantizmo bruožų - gilinimosi į herojÄ—s jausmus, svajones, nuotaikas. Visa tai sudaro gan prieÅ¡iÅ¡kÄ… visumÄ…. „Ne, nebuvo taip, kad Fio verÄiau bÅ«tų rinkusis svajonÄ™ negu tikrovÄ™, ji tik pajuto, kad svajonių ir pokalbis įdomesnis, ir rankos Å¡iltesnÄ—s.“ Knyga nÄ—ra rimta, nereikia gilintis į smulkmenas, nes nÄ—ra daug Å¡ansų skaitytojui pamÄ—ginti įžvelgti ar numanyti situacijÄ…. Taip pat nÄ—ra didelių kulminacijų. Visas knygos tekstas primena vietomis gan įdomiÄ… ir žaviÄ…, vietomis nuobodžiÄ… Fio biografijÄ…. Visgi nerekomenduoju Å¡ios knygos skaityti. Autorius pagrindinÄ™ mintį pateikia pernelyg primityviai ir gana lÄ—kÅ¡tokai. ApgaudinÄ—ja skaitytojÄ… neleisdamas jam pagalvoti, pamÄ…styti kartu su veikÄ—jais, elgiasi labai neapgalvotai – atskleidžia savo idÄ—jas be jokių užuolankų ir labai pavirÅ¡utiniÅ¡kai. PagrindinÄ— knygos mintis: „Daugelį amžių meno prakeiksmu buvo persekiojimai ir cenzÅ«ra. Å iandien, regis, tokiu meno prakeikimu tapo simpatijos ir pripažinimas.“, pasisuka prieÅ¡ patį romanÄ…. Knyga pripažinta daugybÄ—s skaitytojų ir yra viena iÅ¡ perkamiausių. TaÄiau ar kas nors jÄ… bent perskaitÄ— ir panagrinÄ—jo prieÅ¡ vertindamas? Tai – viena iÅ¡ knygų, kurias skaitant treÄiÄ…syk norisi palikti jÄ… lentynoje iki kol pamirÅ¡ime siužetÄ…. Manau, kad raÅ¡ytojas nesilaikÄ— pagrindinio žinomų ir įvertintų raÅ¡ytojų principo: „RaÅ¡yti tik tada, kai nebegalima neberaÅ¡yti“. TodÄ—l net jei ir neperskaitysite Å¡ios knygos, nieko neprarasite, galbÅ«t netgi atvirkÅ¡Äiai – bÅ«site laimingesni, kad veltui nesugaiÅ¡ote savo laiko. |
· Parašė Admin
· 2012.10.13 20:03
Recenzijos · 1005 Peržiūros ·
|
