DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "Dzenas ir lanko menas" recenzija |
| Å i nedidukÄ— knyga paveikÄ— kelias kartas. JÄ… Lietuvos skaitytojams pristato JAV gyvenantis filosofas Algis MickÅ«nas, pats Tolimuosiuose Rytuose ragavÄ™s praktikuojanÄio budisto duonos. Kas yra dzenas? Ar tai autentiÅ¡ka tradicija, ar suvakarietintas, patogus mokymas tinginiams? A. MickÅ«nas raÅ¡o, jog „ypaÄ sunkiai suprantamas atrodo dzenbudistinis japonų kultÅ«ros sluoksnis“, tad geriausia „paieÅ¡koti Japonijos ir Vakarų „filosofijų“ sÄ…lyÄio taÅ¡kų, kurie galÄ—tų vesti į Å¡ių skirtingų pasaulių supratimą“ (p. 5). VokieÄių filosofas Eugenas Herrigelis (1884–1955) 1924–1929 m. dÄ—stÄ— filosofijÄ… Sendajuje, Tohoku imperiniame universitete Japonijoje. Jo dÄ—ka dzenbudizmas paplito Europoje. Gyvendamas Japonijoje, jis studijavo kjudo (Å¡audymo lanku menÄ…), kurį jam dÄ—stÄ— Awa Kenzas. Jis kjudo vertino kaip mistinÄ™ religijÄ…, kuriÄ… vadino daiÅ¡adokjo. Biografinis posÅ«kis: grįžęs į VokietijÄ…, 1937 m. E. Herrigelis įstojo į nacių partijÄ…. Å i knyga buvo iÅ¡spausdinta 1948 m., nors jai pagrindai padÄ—ti 1936 m. esÄ— „RiteriÅ¡kasis lanko menas“. Nors Å¡i knyga vadinama viena kertinių dzenbudizmo knygų, iÅ¡leistų Vakaruose, bet ironiÅ¡ka, kad su dzenu ji turi nedaug bendra: A. Kenzo „didžioji doktrina“ (daiÅ¡adokjo) – jo sugalvota religinÄ— praktika. E. Herrigelis iÅ¡ pradžių ir pats nelaikÄ— Å¡io mokymo dzenbudizmu, taip nusprendÄ— tik perskaitÄ™s dzenbudizmo klasikÄ… D. T. Suzukį. Å ioje knygoje dÄ—stomas mokymas labiausiai primena daoizmÄ…. Apie tai užsimena ir A. MickÅ«nas, knygos įvade pabrėždamas, kad MartinÄ… Heideggerį domino Laozi. RyÅ¡ys tarp Rytų ir Vakarų akivaizdus: „Dzenbudizmas yra praktinio veikimo iÅ¡mintis, o fenomenologija – formali filosofinÄ— teorija, siekianti Vakarų idealo – sukurti filosofijÄ… kaip „griežtÄ… mokslą“. Dzenbudizmas atsisako pasaulio, kartais net paneigia jį, o fenomenologijai pasaulis yra mokslinio tyrinÄ—jimo objektas“ (p. 11). „Dzenbudistas visuomet gyvena pagal principÄ…, kad jis mÄ…sto ne pasaulį iÅ¡ sÄ…monÄ—s pozicijos, bet sÄ…monÄ™ iÅ¡ pasaulio pozicijos“ (p. 18). Daisecu Teitaro Suzuki teigimu, „dzenas yra kasdieninÄ— sÄ…monÄ— – tai ne kas kita, kaip „miegoti, kai esi pavargÄ™s, valgyti, kai esi alkanas. Kai tik imame galvoti, samprotauti, sudarinÄ—ti sÄ…vokas, pirminÄ— pasÄ…monÄ— dingsta ir atsiranda mintis. Valgydami nebevalgome, miegodami nebemiegame. StrÄ—lÄ— paleista, bet ji lekia ne tiesiai į taikinį, o taikinys taip pat stovi nebe ten, kur turÄ—tų stovÄ—ti“ (p. 29). Pasak E. Herrigelio, svarbiausia – iÅ¡mokti bemenio meno, bÅ«ti ir meistru, ir nemeistru vienu metu, atsikratyti dualizmo pinklių. |
· Parašė Admin
· 2012.10.13 20:02
Recenzijos · 960 Peržiūros ·
|
