DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| Knygos "Dieviškoji komedija" recenzija |
KnygÄ… sudaro 3 stambios dalys: „Pragaras“, „Skaistykla“, „Rojus“. Galima teigti, kad viso Å¡io kÅ«rinio forma yra dvilypÄ—: traktato forma ir traktuotÄ—s forma. Traktato forma – trilypÄ—, priklausomai nuo dalijimo į tris dalis. Pirmasis dalijimas yra viso veikalo skirstymas į tris kantikas. Antrasis dalijimas – kiekviena kantika suskirstyta į giesmes. TreÄiasis – kiekviena giesmÄ— dalijama į tris tercinas. KÅ«rinį kiekvienas skaitytojas gali traktuoti savaip. TaÄiau poemoje yra iÅ¡ryÅ¡kinta tai, kaip pats poetas traktuoja vienÄ… ar tai kitÄ… įvykį. Å i traktuotÄ— įvairi: ir įrodanÄioji, ir smerkianÄioji, ir auklÄ—janÄioji pavyzdžiais. Mat „DieviÅ¡koje komedijoje“ itin svarbios krikÅ¡ÄioniÅ¡kosios idÄ—jos. Å ventuosius DantÄ— poemoje jungia su Å venÄiausiÄ…ja Trejybe ir į juos žiÅ«ri kaip į savotiÅ¡kÄ… Å venÄiausios TrejybÄ—s pratÄ™simÄ… žemÄ—je. Å io pasaulio ryÅ¡iui su Å venÄiausiÄ…ja Trejybe, kurios mokslas yra nuolatinis Dievo reiÅ¡kimasis krikÅ¡ÄioniÅ¡kajame gyvenime, pavaizduoti DantÄ— naudojasi klasikine mitine bÅ«tybe Lotona, kuri reiÅ¡kia dieviÅ¡ko ir žemiÅ¡ko pasaulio ryšį. Viso Å¡io veikalo tema - pomirtinÄ—s sielos bÅ«sena. Žinoma, jeigu kalbÄ—sime alegoriÅ¡kai, tema - žmogus, savo laisvuoju pasirinkimu pelnantis atlygį ar susilaukiantis teisÄ—tos bausmÄ—s. PoemÄ… „DieviÅ¡koji komedija“ vertÄ—tų skaityti itin atidžiai, nes ji daugiaprasmiÅ¡ka. VienokiÄ… prasmÄ™ turi raidÄ—s, o kitokiÄ… - raide ženklinami dalykai. Puiku, kad kiekvienos giesmÄ—s pabaigoje yra nuorodos, padedanÄios skaitytojui prisiminti antikinius dievus, deives, titanus ir jų valdomas sferas, o taip pat suteikianÄios žinių apie antikos bei viduramžių epochų istorinius įvykius bei minÄ—tose epochose vyravusiÄ… pasaulėžiÅ«rÄ…, pasaulÄ—jautÄ…. Å ie paaiÅ¡kinimai (nuorodos) teikia nemažai informacijos apie patį poetÄ…, jį supusius žmones, kurių pavardÄ—s neiÅ¡likÄ™ netgi dabartinÄ—se geriausiose pasaulio enciklopedijose. Taigi galima teigti, kad „DieviÅ¡koji komedija“ vertinga dar ir tuo, kad joje galima rasti DantÄ—s biografijos detalių. KÅ«rinys, nors turi didaktikos elementų, nenuobodus. ÄŒia semiamasi gyvenimiÅ¡kos patirties, ieÅ¡koma patarimų, sielos ir dvasios atgaivos. Pagrindinis dÄ—mesys sutelkiamas į du pasaulius vienu metu: realųjį ir anapusinį. DantÄ— „DieviÅ¡koje komedijoje“ teigia, kad žmogaus gyvenimas nesibaigia sulig visiÅ¡ku iÅ¡nykimu, mirtimi: baigusi vieÅ¡nagÄ™ žemÄ—je, žmogaus siela iÅ¡keliauja į kitÄ… pasaulį. Aname (pomirtiniame) pasaulyje prasideda jos tikrasis gyvenimas – jau ne laike, o amžinybÄ—je. Etiniu požiÅ«riu DantÄ—s komedijoje vyrauja gÄ—rio ir blogio kova bei juos lydintis atpildas, kuriuo poetas savo poemoje vienareikÅ¡miÅ¡kai postuluoja: už gerus darbus ir už blogus darbus, poelgius ir netgi mintis, jei ne Å¡iame, tai aname pasaulyje, taÄiau neiÅ¡vengiamai bus atlyginta. Tuo motyvuojama ir antroji „DieviÅ¡kosios komedijos“ dalis – „Skaistykla“. DantÄ—, apkeliavÄ™s pragaro valdas, eina į skaistyklos kalnÄ…, ligi jo virÅ¡Å«nÄ—s, kur iÅ¡ dangaus jo pasitikti nusileidžia poeto dievinama BeatriÄÄ—, aukÅ¡Äiausios iÅ¡minties, tikÄ—jimo simbolis. „DieviÅ¡kajai komedijai“ naujumo suteikia Gustavo DorÄ— iliustracijos, kurios tarsi duoda skaitytojo vaizduotei peno, leidžia „iÅ¡vysti“ įvairius pragaro, skaistyklos ir rojaus vaizdinius, kuriais norima parodyti, kaip kenÄia nusidÄ—jÄ—liai ir džiaugiasi palaima iÅ¡rinktieji. Taigi, ar visiÅ¡kai iÅ¡silaisvina mirusysis iÅ¡ žemiÅ¡kų interesų ir rÅ«pesÄių, ar nurimsta jausmai, audrinÄ™ jį gyvenime? Visa tai sužinosite perskaitÄ™ Å¡iÄ… nuostabiÄ… DantÄ—s Alighieri „DieviÅ¡kÄ…jÄ… komediją“, kai dviejų poetų vedini (DantÄ—s ir Vergilijaus) turÄ—site galimybÄ™ aplankyti mirusiųjų karalystÄ™. |
· Parašė Admin
· 2012.10.13 20:01
Recenzijos · 936 Peržiūros ·
|
