Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Knygos "Dabar ir amžinai" recenzija |
Alina KazakeviÄ DanielÄ— Styl (Danielle Steel), gimusi 1947-aisiais Niujorko mieste, viena žymiausių amerikieÄių raÅ¡ytojų, paraÅ¡iusi per 50 knygų, kurios iÅ¡versta į daugiau kaip 30 pasaulio kalbų. Faktas, kad DanielÄ—s knygos iÅ¡silaiko pirmose bestselerių sÄ…rašų vietose, sudarÄ— prielaidÄ…, jog raÅ¡ytoja buvo įtraukta į Gineso rekordų knygÄ…. Daugelis kritikų raÅ¡ytojÄ… laiko moterų literatÅ«ros žvaigžde. Kiekviena gražiosios lyties atstovÄ— romanų personažuose ras kažko artimo sau: viltį, tikÄ—jimÄ…, refleksijas, pramogas, supratimÄ…. TiesÄ… sakant, nežinau dÄ—l kokios priežasties paÄ—miau į rankas šį romanÄ…. Anotacija ketvirtajame knygos virÅ¡elyje anaiptol nesužavÄ—jo. Eilinis Å¡iuolaikinis romanas, pagalvojau... EilinÄ— literatÅ«rinÄ—, muilo opera - taip maniau iÅ¡ pradžių. Vis dÄ—lto į atmintį įsirėžė subtilaus dizaino virÅ¡elis ir, iÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodytų, banalus pavadinimas. Pagalvojau, kas gi Å¡iuolaikiniame pasaulyje gali tÄ™stis amžinai? Karjera? Tikrai ne. Laimingas gyvenimas? Vargu. MeilÄ—? Kažin... O gal? BÅ«tent todÄ—l ir nusprendžiau perskaityti DanielÄ—s Styl knygÄ….Knygos virÅ¡elyje pavaizduoti du raudoni lapai. Tikriausiai jie simbolizuoja DžesikÄ… ir JanÄ…, pagrindinius Å¡io romano veikÄ—jus. Å iuos du lapus gyvenimo uraganas kaip reikiant “paskraidinoâ€, taÄiau po laiko sugrąžino į tÄ… patį medį ir DABAR (o gal ir AMŽINAI) jie augs kartu.Džesika su Janu septynetÄ… metų atrodÄ— esanti ideali San Francisko pora: karÅ¡tai vienas kitÄ… mylÄ—jo, buvo jauni, gražūs, kupini aistros, svajonių ir troÅ¡kimų. Janas iÅ¡ pradžių dirbo reklamos agentÅ«roje Madisono aveniu, taÄiau visados troÅ¡ko bÅ«ti raÅ¡ytoju. DžesÄ— tai akivaizdžiai matÄ—, todÄ—l pasiÅ«lÄ— vyrui mesti darbÄ… ir pasiÅ¡vÄ™sti kÅ«rybai. Savaime suprantama, debiutuojantis raÅ¡ytojas iÅ¡ karto negali virsti aukso puodu, todÄ—l Å¡i jauna pora ilgÄ… laikÄ… gyveno už pinigus, kuriuos Džesika gaudavo iÅ¡ savo prabangios drabužių parduotuvÄ—s „Lady J“. FinansinÄ— priklausomybÄ— nuo žmonos žlugdÄ— Jano vyriÅ¡kumÄ… ir savigarbÄ…. Ir Å¡tai, vienÄ… popietÄ™, kai Džesika buvo iÅ¡vykusi į NiujorkÄ… užsakyti naujos drabužių kolekcijos, Janas permiegojo su atsitiktine moterimi. Jis nežinojo, kodÄ—l taip pasielgÄ—, juk labai mylÄ—jo žmonÄ…. Gal tai kalta nuolatinÄ— įtampa, kurioje Janas gyveno jausdamasis DžesÄ—s iÅ¡laikytiniu, gal tiesiog jam tuo metu reikÄ—jo moters, o gal tokiu žingsiu jis norÄ—jo kažkÄ… įrodyti. Bent jau sau. Kaip ten bebÅ«tų, Å¡is įvykis apvertÄ— jaunos poros gyvenimÄ… aukÅ¡tyn kojom.Margarita Berton, moteris, su kuria Janas permiegojo, apkaltino jį iÅ¡prievartavimu ir smurtavimu. KÄ… darytų normali moteris, sužinojosi tokiÄ… naujienÄ…? Spjautų į tokį nenaudelį vyrÄ… ir pasiųstų jį tolyn ar patikÄ—tu mylimu žmogumi ir stengtųsi padÄ—ti iÅ¡sikapstyti iÅ¡ tokios absurdiÅ¡kos situacijos? Sunku pastatyti save į Džesikos vietÄ…. DžesÄ— labai mylÄ—jo JanÄ…, juk be jo ji nieko neturÄ—jo. Jis buvo vienintelis žmogus, kuriuo ji pasitikÄ—jo, kuris jÄ… puikiai suprato. Džesika veikÄ—: pasisamdÄ— advokatÄ…, užstatÄ— namÄ…, verslÄ…, net savo mamos žiedÄ…, kuris jai buvo Å¡ventas, pardavÄ— automobilį.JanÄ… nuteisÄ—. Džesika nežinojo, ar iÅ¡tvers be jo, bet jai pasisekÄ—, jog kartÄ… savo parduotuvÄ—je ji sutiko AstridÄ…, kuri vÄ—liau jai tapo nepamainoma drauge ir padÄ—jo iÅ¡sikapstyti iÅ¡ bedugnÄ—s. KalÄ—jime Janas raÅ¡Ä—. Jis džiaigÄ—si nepaprastu įkvÄ—pimo antplÅ«džiu. DžesikÄ… tai labai skaudino. Ji negalÄ—jo klausytis, kaip Janas jai sako, jog jam gerai sekasi raÅ¡yti, ji negalÄ—jo pakÄ™sti žodžio „gerai“ sklindanÄio iÅ¡ mylimojo lÅ«pų. “AÅ¡ mirÅ¡tu be jo, bijau vienatvÄ—s, o jam puikiai sekasi raÅ¡yti ir jis dar tuo džiaugiasiâ€, - galvojo DžesÄ—.VienÄ… kartÄ… prisikaupusios įtampos ir slegianÄių jausmų bomba sprogo. Ä®simylÄ—jÄ—liai iÅ¡rÄ—kÄ— vienas kitam viskÄ…, kas prisikaupÄ— per tuos septynerius metus. Džesikai atrodÄ—, jog tai jau galas, jog jų meilÄ— užgeso...Astrida žinojo, kaip padÄ—ti draugei. Ji nuvežė DžesÄ™ į ranÄÄ… pas savo motinÄ… BetÄ…. Ten, gamtoje, Džesika galÄ—jo atsigauti, pagalvoti apie save, JanÄ…, savo gyvenimÄ…. Ir iÅ¡ tikrujų, ten DžesÄ— susitvarkÄ— su savo mintimis. Buvo įsitikinusi, jog reikia skirtis ir pradÄ—ti gyvenimÄ… iÅ¡ naujo, be Jano. RanÄoje ji sutiko žavų, elegantiÅ¡kÄ… vyriÅ¡kį Džefrį. Džesika jau buvo bepradedanti manyti, jog tai jos gyvenimo vyras, bet nuolat bÅ«dama su juo galvodavo apie JanÄ…, vis dar lygindavo Džefrį su juo. DžesÄ— vos nepraleido nakties su tuo džentelmenu... Bet matyt laiku “papÅ«tÄ— vÄ—jas ir Å¡is lapas grįžo į savo gyvenimo medįâ€. Ji negalÄ—jo iÅ¡duoti Jano.Å ioje knygoje viskas baigiasi kaip pasakoje. Å iame romane DžesÄ—s ir Jano meilÄ— amžina. Taip, jie patyrÄ— neeilinių iÅ¡bandymų, taÄiau jų meilÄ— pasirodÄ— stipresnÄ— už visas negandas. Skaitant Å¡iÄ… knygÄ…, susidarÄ— toks įspÅ«dis, jog raÅ¡ytoja tvirtai įsitikinusi, kad gÄ—ris bÅ«tinai nugali blogį, kad meilÄ— gali iÅ¡lydyti neapykantÄ…, kad verta laukti to vienintelio Å¡anso ir jį iÅ¡naudoti. Kaip pasaka, ar ne? Dažnai girdÄ—ti banalÅ«s dalykai (taip turbÅ«t pasakytų daugelis), taÄiau gal Å¡iandien Å¡ios vertybÄ—s tapo pasenusios ir banalios? KodÄ—l nepagalvojame, jog XXI amžiui taip trÅ«ksta paprasto tikÄ—jimo gÄ—riu, meile ir vilties? |
· Parašė Admin · 2012.10.03 18:46 Recenzijos · 1143 Peržiūros · |