DIDŽIAUSIA PRATYBŲ ATSAKYMŲ SVETAINĖ!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
Tai didžiausia Lietuvoje nemokamų pratybų atsakymų svetainė. Moksleivis užsukęs čia, negali aklai nusirašyti, atvykęs čia jis turi tiesiog pasitikrinti jau atliktus namų darbus!
| A. Baranausko poema "AnykÅ¡Äių Å¡ilelis" |
| Antanas Baranauskas - žymiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas, klasikinÄ—s poemos "AnykÅ¡Äių Å¡ilelis" ir kitų eiliuotų kÅ«rinių autorius. Kurti jis pradÄ—jo dar vaikystÄ—je. Ganydamas bandÄ… jis kÅ«rÄ— žaismingus eilÄ—raÅ¡tukus, iÅ¡reikÅ¡kianÄius piemenuko mintis vaikiÅ¡kus jo dżiaugsmus ir rÅ«pesÄius. Baranauskas poemoje pavaizdavo gerai pažįstamÄ… gimtojo kraÅ¡to gamtÄ…. AnykÅ¡Äių Å¡ilelis - tai grażus miÅ¡kas, nuo AnykÅ¡Äių miestelio siaura juosta nusitÄ™sÄ™s Å ventosios pakrantÄ—mis keliolika kilometrų. . Bene ryÅ¡kiausiai mes galime suprasti, kad žodžiais Å¡ilelis, miÅ¡kas poetas kalba apie LietuvÄ…, o senovinis Å¡ilelis atskleidžia didingÄ… Lietuvos praeitį. Ir be praeities idealizvimo “AnykÅ¡Äių Å¡ilely†galime surasti daug romantizmui bÅ«dingų bruožų. Be gamtos sureikÅ¡minimo kÅ«rinyje ryÅ¡kiai pastebimas Dievo suabsoliutinimas, taip pat iÅ¡keliami jausmai (ypaÄ ramumas, malonumas). Kai ir daugelis romatikų, gamtoje A.Baranauskas įžvelgia paslaptingÄ… jÄ—gÄ…, kuri vÄ—l ir vÄ—l traukia lietuvį į miÅ¡kÄ…. A. Baranauskui patinka toks sielos poilsis, ramybÄ—, taÄiau mes visÄ… tai galime sieti su pagonybe. Taippat A.Baranauskas vaizduoja vis atgyjantį Å¡ilelį, kuris gali simbolizuoti lietuvių tautÄ…, kartas, todÄ—l bÅ«damas miÅ¡ke žmogus tarsi atsiduria Å¡alia savo protÄ—vių - savotiÅ¡kam rojuje - greiÄiau pagoniÅ¡kame, nei krikÅ¡ÄioniÅ¡kame. Bet jau “kalnai kelmuoti, pakalnÄ—s nuplikÄ™â€, nebÄ—ra sielai nusiraminti kampelio, nebÄ—ra Å¡ventos vietos, nebÄ—ra rojaus - miÅ¡ko. TÄ… A.Baranauskas supranta ir, nors giliai tiki krikÅ¡ÄioniÅ¡ku Dievu bei ruoÅ¡iasi tapti kunigu, gailisi pagonybÄ—s laikų, krikÅ¡ÄionybÄ™ sieja su neteisingu miÅ¡ko kirtimu - “maž ir vierÄ… įvedÄ™s Jogaila iÅ¡skynÄ—â€. A.Baranauskas “kalnus kelmuotus†mato ir tuolaikiniame kaime, nes daug jaunų žmonių, norÄ—dami ir galÄ—dami mokytis važiuodavo į miestÄ…, o kaime žmonių skaiÄius vis mažėjo, bet jame liko visi lietuviÅ¡kos kultÅ«ros saugotojai. Å itaip buvo ir iki Å¡iol, taip bus ir ateityje - taip galima bÅ«tų žvilgtelÄ—jus į praeitį teigti. TaÄiau visų liÅ«dniausi “kalnai kelmuoti†stÅ«kso ten, kur pradedamos užmirÅ¡ti lietuvių tradicijos, paproÄiai ir kalba, o patys žmonÄ—s savu noru susilieja su svetima kultÅ«ra. Kaip liÅ«dnai pradÄ—ta, taip liÅ«dnai ir baigiama poema “AnykÅ¡Äių Å¡ilelisâ€, taÄiau A.Baranauskas savo tikslÄ… pasiekÄ—, įrodÄ— retorikos dÄ—stytojui, kad lituvių kalba nÄ—ra skurdi, todÄ—l A.Baranauskas ne tik nepaprastai vaizdžiai apraÅ¡Ä— Å¡ilelį, bet ir per miÅ¡ko paveikslÄ… parodÄ— lituvių kalbos likimÄ…. Juk iki tol, kol “atvažiavo kuÄmeistras, Å¡ilÄ… apžiÅ«rÄ—jo, / ravus ant kelių kasÄ—, liesvinÄius padÄ—jo†šilelis buvo gražus kaip ir lietuvių kalba prieÅ¡ užplÅ«stant svetimajai. |
· Parašė Admin
· 2012.11.02 15:01
Interpretacijos · 1305 Peržiūros ·
|
