A.VaiÄiulaiÄio novelÄ—s "RogÄ—s" interpretacija
Parašė Admin· 2012.11.02
Antanas VaiÄiulaitis – europietiÅ¡ko iÅ¡silavinimo intelektualas, XXa. kultÅ«rinio, visuomeninio gyvenimo veikÄ—jas, vienas ryÅ¡kiausių prozininkų, lietuvių literatÅ«ros klasikas. ApibÅ«dindama jo kÅ«rybÄ…, literatÅ«ros kritikÄ— Regina DilienÄ— raÅ¡Ä—: ,,VaiÄiulaitis yra lietuviÅ¡kos ir Vakarų kultÅ«ros auklÄ—tinis“. Antanas VaiÄiulaitis sukÅ«rÄ— romanÄ… ,,Valentina,, , novelių knygas ,,Vidudienis kaimo smuklÄ—j,, , ,,Pelkių takas,, , kur gamta akcentuojama kaip vertybÄ—, nesikeiÄianti istorijos sÅ«kuriuose, vienoda turtingam ir vargÅ¡ui. YpaÄ meniÅ¡ka raÅ¡ytojo apysaka ,,RogÄ—s,, .
Antanas VaiÄiulaitis pastarajame kÅ«rinyje akcentuoja pasaulio darnÄ…. Ji siejama su dvejomis skirtingomis erdvÄ—mis. Pirmoji yra vienuolyno, o antroji miÅ¡ko. Pastarojoje didžiulis dÄ—mesys skiriamas gamtai, ji personifikuojama (,,biro sniego žvagždelÄ—s,,), deminutyvai suteikia tekstui Å¡velnumo įspÅ«dį (,,žvaigždelÄ—s,,). Apysakos objektai iÅ¡ryÅ¡kina kontrastus. Sena obelis be lapų yra jungtis tarp Å¡ių skirtingų erdvių, kurios prieÅ¡ingos viena kitai. Atidžiai įsižiÅ«rÄ—jus galime pastebÄ—ti, jog yra vertikali (,,tai virÅ¡ininkas, žvelgdamas į danguj prasilenkianÄias žvaigždes,,) ir horizaontali (,,pÅ«Å¡kavo be kelio, per arimus ir pievas,,) linija. JudÄ—jimas Å¡iame kÅ«rinyje taip pat turi prasmÄ™. Veiksmo pobÅ«dis – Ä—jimas į savo kiemÄ… aiÅ¡kinamas, kad keliauninkai (vyskupas ir virÅ¡ininkas) bendrauja, vienas eina, o kias žiÅ«ri, prasmingas aktyvumas. Jis siejamas su minÄ—tomis erdvÄ—mis, yra sÄ…saja tarp jų. TodÄ—l galime daryti iÅ¡vadÄ…, jog skirtumų grandinÄ—je vyrauja darnos akcentas, kuris viskÄ… jungia į tvarkingÄ… visumÄ…. Å is apsakymas susijÄ™s su H.Radausko kÅ«rybos esme, kur iÅ¡keliamos prieÅ¡ingybÄ—s pasauliui, vaizduojama žmogaus drÄ…sa kuriant kitÄ… gyvenimÄ….
IÅ¡traukoje pateikiama džiugi atmosfera. Žiemos metas – tai gilus gamtos įmygis, matomas visuotinis sÄ…stingis. TaÄiau A.VaiÄiulaiÄio apysakoje ,,RogÄ—s,, laikas apibÅ«dinamas pakiliai, jo laukiama, nes tuomet Å¡venÄiamas vyskupo gimtadienis. Pastebimi trys laikai: praeitis, dabartis ir ateitis, ir viskas įeina į Å¡iÄ… žmogaus Å¡ventÄ™. BÅ«simas laikas numatomas aktyvus, nes virÅ¡ininkas su džiugesiu ruoÅ¡iasi pasveikinti vyskupÄ…. Tai sudaro kontrastÄ… tarp neigiamo žiemos meto ir laukto gimtadienio. RyÅ¡kiau vaizduojama tai, kas įprasta – žiema, apibÅ«dinama gamta Å¡iuo sezono laiku, įsižiÅ«rima į jÄ…. Kristijonas Donelaitis poemoje ,,Metai,, apraÅ¡o žiemÄ… sÄ…stingio metÄ…, kurį dar labiau paaÅ¡trina veikÄ—jo PlauÄiÅ«no mirtis.
KÅ«rinyje ,,RogÄ—s,, apraÅ¡omas gamtos ir žmogaus ryÅ¡ys. Teigiama, kad žmogus yra gamtos dalis , jauÄiasi gerai joje, nes gamta teikia asmeniui vien tik geras emocijas. Vyskupas eidamas apsnigtu keliu pargriÅ«va, bet jis nesusižeidžia, netgi prieÅ¡ingai ,,skurdžiai lietÄ—si,, , gÄ—rÄ—josi gamta. Skaitydami Å¡iÄ… apysakÄ… pastebime, kaip gamta atskleidžia žmogų, atveria jo gyvenimo įvykius, rodo kÅ«rinio siužetÄ…, ypaÅ¡ smulkiose gamtos detalÄ—se, kurios iÅ¡pranaÅ¡auja ateitį. PanaÅ¡us A.VaiÄiulaiÄio romanas ,, Valantina,, , kuriame siužetas nuspÄ—jamas smulkiose detalÄ—se, skaitytojas turÄ—tų atidžiai įsiskaityti, norint nuspÄ—ti romano veiksmų grandinÄ™.
Pateiktoje iÅ¡traukoje vaizduojamas žmonių ryÅ¡ys. Dueto dialogas atskleidžia pagarbų Å¡ių asmenų bendravimÄ… ir artumÄ…. MandagÅ«s kreipiniai, kalbÄ—jimo tonas, iÅ¡klausymas yra svarbiausi dalykai palaikant pokalbį su kitu asmeniu. KÅ«rinyje pastebima ir vienuolyno bendruomenÄ—, taÄiau jai nÄ—ra skirta itin daug dÄ—mesio. Darytina iÅ¡vada, jog tarp daugybÄ—s skirtumų ir chaoso norima iÅ¡laikyti tvarkÄ… ir vienybÄ™, vien pozityvius dalykus, kurie neleidžia žmogui prapulti visuotiiame sÄ…myÅ¡yje Garsioji Sofoklio ,,AntigonÄ—,, taip pat pasakoja apie susidariusį Å¡eimos chaosÄ… ir norima iÅ¡laikyti tvarkÄ…, kai karalius emocijų lavinoje laikosi nustatytos tavarkos, įstatymų. NagrinÄ—jamas fragmentas iliustruoja, kad tikras meno kÅ«rinys vienija turinį ir formÄ…. DÄ—mesį žmogui lemia kompozicinos fragmento ypatumas, kurį sudaro neiÅ¡plÄ—totas per daug dialogas, apimantis situacijos dalyvius ir praÅ¡ymas. Pastarasis - didžioji fragmento dalis. ApibÅ«dinami Å¡ilti tarpusavio žmonių santykiai , ko laukiama, kaip jauÄiasi personažai. Toks kalbÄ—jimo bÅ«das nÄ—ra vien Å¡io fragmento ypatybÄ—, jis bÅ«dingas visam kÅ«riniui, nes ne iÅ¡orinis veiksmas stebÄ—jimo objektas, o smulkios detalÄ—s, kurios nusako visa tai.. KÅ«rinys mÄ…slus. Intelektualus tekstas sietinas su puoÅ¡nia menine kalba. Apysakos tekstas ypatingas tuo, kad vaizdÄ… sieja su mintim, jos pletote, vedanÄia prei apibendrinimų. TodÄ—l fragmento stilistikai bÅ«dingas nuoseklumas, aiÅ¡kumas, logiÅ¡kumas ir siekis apibendrinti. Apysaka sietina su Vinco MykolaiÄio Putino romanu ,,Altorių Å¡eÅ¡Ä—ly,, , kur struktÅ«rinÄ—s dalys susijusios su skirtumais ir tai leidžia plÄ—toti vaizdÄ…, kaip ir Antano VaiÄiulaiÄio kÅ«rinyje.
Apysakoje ,,RogÄ—s,, kalba apie pasaulio darnÄ…, Å¡viesiÄ… atmosferÄ…, gamtos ir žmogaus bei socialinius ryÅ¡ius. Galime daryti iÅ¡vadÄ…, jog A.VaiÄiulaitis kaip ir H.Radauskas, tamsiausiu momentu nenori pasiduoti aplinkai, kuri paveikia neigiamai. Jie kovoja norÄ—dami iÅ¡laikyti savo Å¡viesų, tvarkingÄ… pasaulį.