Knygos "Žvaigždė" recenzija
Parašė · 2012.10.14
Kietuoliai. Keistuoliai. Apkiautėliai. Prigimtis verčia mus skirstyti žmones į tam tikras kategorijas. Ypač tai pasireiškia mokyklose, kur “gaminami” ateities lyderiai. Skirstymas padeda mums suprasti pasaulį, kuriame gyvenime, susigaudyti daugybėje informacijos, kurią bandome “suvirškinti” kasdien.





Tačiau yra keletas neigiamų žmonių skirstymo aspektų. Žmonės yra sudėtingos būtybės turinčios daugiau nei vieną veidą, o patys ilgainiui linkę keistis ir persiformuoti. Žmonėms užlipdoma tam tikra etiketė atskiria juos nuo kitų žmonių. Kartais ta etiketė yra neigiama, kaip pvz. “nenormalus”, nors bruožai, dėl kurių “užsitarnauta” tokia etiketė yra nepiktavališki ir nežalingi kitiems. Taip žmones priverčiame rinktis tarp savęs ribojimo ar vienišiaus likimo.





Nemanau, kad pagrindinė Džeri Spineli (Jerry Spinelli) kūrinio herojė, kurios vardas Žvaigždė, reprezentuoja kažkurį žmogaus tipą. Skaitant kūrinį buvo sunku patikėti, kad galima rasti žmogų, netelpantį į socialinės struktūros rėmus ir visiškai nekreipiantį dėmesio į nerašytas tarpusavio bendravimo taisykles. Dar niekad literatūroje neteko sutikti tokio veikėjo kaip Žvaigždė. Atrodo, jog katik į Mikos vidurinę mokyklą atvykusi naujokė džiaugiasi neribojamos saviraiškos bei didžiulio pasitikėjimo savimi teikiamais privalumais.





Man nepaprastai patiko jaunimui skirtas kūrinys “Žvaigždė”. Mėgavausi kiekviena akimirka. Buvo įdomu stebėti bebaimę ir nevaržomą paauglę, kai dažniausiai būtent mokyklos laikais dauguma žmonių labiausiai bijo būti savimi. Tik ne Žvaigždė. Ji maloni, paslaugi, linksma ir įkvepianti. Jos veiksmuose nėra jokių slaptų ketinimų. Ji buvo geras žmogus, todėl iš tiesų nuoširdžiai rūpinosi kitais.





Knygos autorė įtraukia ir dar vieną herojų - Leo Berloką, kuris labiau reprezentuoja “normalų” paauglį. Jis nėra ypatingai populiarus ar labai išsiskiriantis, o priešingai - sugeba puikiai “įsimaišyti” į minią. Kitaip tariant, Leo yra “normalumo įsikūnijimas”. Kai jis susipažįsta su Žvaigžde, ji sužavi jį, bet tuo pačiu ir sugėdija. Viena vertus, jis nori būti panašus į ją, tačiau tuo pačiu buvimas išskirtiniu sudaro tam tikrus nepatogumus. Tie nepatogumai ir yra priežastis, kodėl Leo imasi padėti Žvaigždei tapti “normaliu” paaugliu.





Džeri Spineli sukuria unikalią ir prikaustančią dėmesį istoriją su įtikinamais siužetais. Buvo nepaprastai įdomu stebėti Leo kovą prieš save bandant nuslopinti jausmus Žvaigždei. Iš pradžių atrodė, kad išskirtinis Žvaigždės elgesys patiks kitiems bendraamžiams, tačiau ilgainiui pagrindinei herojai užklijuojama “socialiai nepriimtinos” veikėjos etiketė.





Nesu tikra dėl pagrindinės knygos minties, tačiau manau, jog svarbiausias perduodamas teiginys tekste yra būk savimi, tačiau iki tam tikros ribos. Svarbu prisiminti, kad esate individuali asmenybė su išskirtiniais poreikiais ir gebėjimais, tačiau reikia neužmiršti, kad esate didesnės bendruomenės dalis: šeimos, mokyklos, bendraamžių, tautos ir pan.





Kūrinys “Žvaigždė” yra dar viena jaunimui skirta knyga, kurią rekomenduoju. Ji ne tik pramoginio tipo, tačiau ir pamokanti bei reikšminga. Tikras literatūros šedevras! Jei kas nors manęs paklaustų kokią knygą labiausiai rekomenduočiau perskaityti jaunimui, Džeri Spineli “Žvaigždė” būtų ta knyga.