Knygos "Sarasvati upÄ—s smÄ—lis" recenzija
Parašė · 2012.10.14
Štai turime naują prozos žanrą: ekologinį trilerį, kurio veiksmas plėtojasi ne tokioje jau tolimoje ateityje – jo epiloge aprašomi 2026 metai. Autorius, dalyvavęs tarptautiniuose aplinkosaugos ir paramos vargstantiesiems projektuose, remdamasis sukauptomis žiniomis, įrodo, kaip iš pasaulio gali likti tik kelios salelės. Visa pasiglemš ištirpęs Šiaurės ašigalio ledynų vanduo, kuriuo dabar susirūpinę pažangūs mokslininkai. Trilerio pagrindinis monstras yra žmonija kaip vientisas, pats save žudantis organizmas: rašytojas pateikia nemaža duomenų, kad visos pasaulio tautos yra susijusios. Be to, kad išpuoselėta Vakarų civilizacija, palyginti su senovinių raštų aprašomomis išnykusiomis pasaulio kultūromis, panaši į maištaujantį paaugliuką, dėl savo kaprizų neklausantį vyresniųjų patarimų ir iš naujo išrandantį dviratį. Tas dviratis labai gražus, mirguliuoja šviesom, tik visiškai nepritaikytas naudoti įprastomis sąlygomis: jam tinka tik tai, kas praturtinta sveikatai naudingomis medžiagomis ir specialiai paruošta vartoti. Kitaip tas dviratis nevažiuoja, o ir atrodo gana juokingai.
Å iuo atveju galima tik padÄ—koti žurnalistui, sugebÄ—jusiam glaustai ir suprantamai, be mokslinÄ—s fantastikos, iÅ¡dÄ—styti pagrindines temas, pastaruoju metu kelianÄias rÅ«pestį pasaulio intelektualams. Romano tekstas žymiai geriau sukonstruotas nei mums įprasti mokslo populiarinimo straipsniai, be to, veikÄ—jų-mokslininkų meilÄ—s istorija Äia ne itin plÄ—tojama. Per jų dialogus paaiÅ¡kinamos pagrindinÄ—s Å¡iuolaikinÄ—s aplinkosaugos tiesos, gamtos dÄ—sniai. DrÄ…siai įsivaizduojama, kas įvyks, jei jų negerbsime. Gali pasirodyti, kad Å¡i tema jau pakankamai iÅ¡pÅ«sta žiniasklaidos, taÄiau užgriuvus stichinei nelaimei demagogijÄ… tektų pamirÅ¡ti. Knygoje žmonijos ateitis priklauso tik nuo neįtikÄ—tinų mokslinių iÅ¡radimų, kurie, beje, nepadeda, tad iÅ¡gyvena ta pati saujelÄ— entuziastingų mokslininkų-tyrÄ—jų. Pabaigoje paaiÅ¡kÄ—ja, kad megacunamio užlietoje planetoje knygos iÅ¡liko geriau nei duomenys elektroninÄ—se laikmenose, taigi naujųjų technologijų kritikai gali ramiai miegoti. Romane nuskamba iÅ¡ties nemažai etinio pobÅ«džio minÄių: apie pagarbÄ… senovÄ—je įgytoms žinioms, knygos svarbÄ… ir geopolitinių idÄ—jų kovos menkumÄ… pavojaus akivaizdoje. Kai kam jos atrodo nuvalkiotos, bet perskaitÄ™ romanÄ… įsitikinsime, kad arogancija ir per didelis pasitikÄ—jimas savimi nÄ—ra didelio proto požymis, o žmogaus susireikÅ¡minimas gali iÅ¡sekinti gamtos kantrybÄ™.