Knygos "Å irdies nerimas" recenzija
Parašė · 2012.10.14
Greta Šmaižytė
Sakoma, jog norint žinoti ar knyga gera, reikia perskaityti pirmą ir paskutinį knygos sakinius. Man to neprireikė. Aš vadovaujuosi nuomone, kad visas įdomumas ir paslaptingumas yra viduryje. Juk taip visada būna... Skaitant Denė Gist (Deannee Gist), “Širdies nerimo†man nesinorėjo paleisti iš rankų.
Ši knyga, romano žanro, yra apie žmones, apie jų sunkius likimus, kurie nepašykštėjo negandų, bet galiausiai atsimokėjo laime ir meile. Tie žmonės tai Esė ir Tonis.
Tonis - palikimo negavęs ir iš namų išvarytas, turtingiausio ir galingiausio apygardos naftininko sūnus, o Esė - tiesiog nelaiminga, vieniša moteris, beveik senmergė, gyvenanti su praeities dėme, savo vienišumą užglaistanti dviratininkų klubu ir kita veikla. Beje, ji kito naftos magnato, „Salivano naftos“ savininko, Sprekelmejerio duktė.
Ir Å¡tai, likimas juos suvedÄ—... Tonis, negavÄ™s nieko iÅ¡ tÄ—vo palikimo ir iÅ¡varytas iÅ¡ namų savo brolio Dariaus, iÅ¡vyksta į kitÄ… miesta ir įsidarbina “Salivano naftojeâ€. Ten jis iÅ¡ aukÅ¡tas pareigas užimanÄio biuro darbuotojo tampa paprastu lauko darbininku. Jis pradeda viskÄ… nuo nulio, nes nori perprasti naftos bendrovÄ—s sistemÄ… ir įkurti galingesnÄ™ bendrovÄ™ nei “Morganų naftaâ€. Tonis stengiasi iÅ¡ visų jÄ—gų, keliasi su auÅ¡ra, gulasi su paskutiniais saulÄ—s spinduliais. O Äia dar po darbo reikia lÄ—kti pas EsÄ™ treniruotis Korsikanos naftos ir dujų dviraÄių lenktynÄ—ms.
Tonis sutikÄ™s dalyvauti lenktynÄ—se netgi apsidžiaugia, nes galÄ—s daugiau laiko praleisti su Ese. O EsÄ— stengiasi jį kaip tik nualinti, kad nebeliktų jÄ—gų meilintis. Bet Tonis iÅ¡tvermingas, atlaiko krÅ«vį ir dar palydi EsÄ™ iki pat namų. Po kiekvieno tokio pasivaikÅ¡Äiojimo EsÄ— vis labiau supranta kaip Tonis jai reikalingas, ji kasdien vis labiau laukia jo protingų vakaro pamastymų apie gyvenimÄ….
Bet kaip ir kiekviename gyvenime, taip ir Å¡ioje istorijoje atsiranda žmonių, norinÄių sutrukdyti judviejų laimei ir meilei.
DviraÄių lenktynÄ—se užsigeidžia dalyvauti ir “Morganų naftaâ€, žinoma, tik todÄ—l, kad Darius galÄ—tų pasirodyti vertingesnis už Tonį. Darius numatydamas, kad gali pralaimÄ—ti, pradeda regzti sÄ…mokslÄ…. Dosniai sumokÄ—jÄ™s dviratininkams, liepia jiems užspeisti Tonį, kad pats laimÄ—tų varžybas. Bet Tonis iÅ¡trÅ«ksta ir užimÄ… antrÄ…jÄ… vietÄ…. Po varžybų užsipuola Darių, ir kažkur dingsta.
Kitą rytą Darius randamas negyvas. Visi įtaria Tonį, tik žinoma, ne Esė. Tonis uždaromas į kalėjimą. Kol jis kalėjime, Esę ima šantažuoti šerifo, jos dėdės, pavaduotojas Hovardas, nes sužinojo jos paslaptį ir seniai yra nusižiūrėjęs ją.. tai sužinojęs dėdė atleidžia Hovardą iš pareigų, o šis kerštaudamas rengia sąmokslą.
EsÄ— iÅ¡sigandusi, kad ne ji, o pavaduotojas gali pasakyti tiesÄ… apie jÄ…. Taigi, ji susiruoÅ¡ia eiti į kalÄ—jimÄ…, ir ten... ten ji susipyksta su Toniu. Kol abu kenÄia, poniutÄ—s iÅ¡ dviratininkų klubo rengia planÄ…, kaip iÅ¡laisvinti Tonį ir įrodyti jo nekaltumÄ…. TaÄiau pavaduotojas Hovardas taip pat nesnaudžia. Jis pakursto visus miestelÄ—nus, kad Tonis yra kaltas ir rengia jam linÄo teismÄ….
EsÄ— su pagalbininkais suburia bÅ«relį žmonių, pasiruoÅ¡usių ginti Tonį bet kokia kaina. Galiausiai, po ilgų kalbų, peÅ¡tynių, grumtynių ir grasinimų iÅ¡siaiÅ¡kinamas tikrasis žudikas. Ogi, tai - FinÄas Morganas, Dariaus deÅ¡inioji ranka, jo pusbrolis.
Po tokių įtemptų išgyvenimų pagaliau įvyko Esės ir Tonio vestuvės. Kad ir kaip ji nenorėjo palikti miesto, kuriame nugyveno visą savo gyvenimą, ji išvyko ir nugyveno laimingą gyvenimą su savo vyru ir sūneliu.
Aš vertinu tai, kad rašytoja nevartoja jokių sunkių terminų, ir taip neapsunkina skaitymo, leidžia mėgautis kūriniu negalvojant apie žodžio reikšmę ar prasmę. Šį kūrinį tiktų skaityti jaunimui, arba tiesiog žmonėms, mėgstantiems romantiką.
Ši knyga man iš tiesų patiko. Ir manau, kad kiekvienam, kuris bent šiek tiek išmano tikrąją žodžio “gera knyga†reikšmę, turėtų ją perskaityti.