Knygos "Pirate latitudes" recenzija
Parašė · 2012.10.14
Crichtono istorijos pradžia – Karibai, 1665-ieji. Port Royal’is – niÅ«rus, galvažudžių perpildytas, turtingas ir pavojingas Britų imperijos avanpostas Jamaikoje, iÅ¡ visų pusių apsuptoje Ispanijos karalystÄ—s teritorijų. Port Royal’is – galvažudžių pilnas tų laikų miestas su eilÄ—mis tavernų, grogo smuklių, vieÅ¡namių, garinÄ™ pirtį primenanÄiu klimatu — tai pats tiesiausias kelias į kokios nors mirtinos tropikų ligos glÄ—bį arba... ant durklo smaigalio.
Karalius Čarlzas II pasirašė trapią taikos sutartį su Ispanija, bet anglų piratai, save vadinantys... „laisvai samdomais jūreiviais“ (privateers) – nepraleidžia progos nutrūktgalviškai paplėšikauti.
Kapitonui Čarlzui Hunter‘iui Ispanijos auksas – tai vertybė, kuri tiesiog graudžiai šaukiasi būti priglaudžiama kito šeimininko, o įstatymai palankūs tiems, kurie lipa per kitų lavonus...
Å io piratų nuotykio didvyris ir pagrindinis herojus – ÄŒarlzas Hunter‘is, laivo Cassandra kapitonas – „vertingiausias Karibų baseino piratas“. Moterys jį vadina Å¡unsnukiu, niekÅ¡u, piktu, pagiežingu galvažudžiu, nedoru kalÄ—s vaiku, tuo paÄiu jam merkdamos akį ir lyžtelÄ—damos lÅ«pÄ…... Crichtonas tikrai sukÅ«rÄ— praÅ¡matniausiÄ…, nuostabiausiÄ… ir narsiausiÄ… jÅ«rų vilkÄ… pasaulyje. Kai jį pasiekia gandas apie nuo Didžiosios Armados per uraganÄ… atsilikusį ispanų galjunÄ…, prikimÅ¡tÄ… nesuskaiÄiuojamų turtų, saugiai besislepiantį netoliese esanÄios Ispanijai priklausanÄios salos įlankoje, saugomoje neįveikiamos tvirtovÄ—s patrankų, Hunter‘is negali atsispirti pagundai. Nesvarbu, kad 300 vyrų prieÅ¡ metus padÄ—jo galvas, bandydami įveikti tÄ… paÄiÄ… tvirtovÄ™, kuriai vadovauja pats Ispanijos karaliaus favoritas – didžiausias pasaulio niekÅ¡as, kuriam iÅ¡kankintų mirÅ¡tanÄių aukų vaitojimai – tikras atsipalaidavimas.
Akimirksniu Hunter‘is surenka piratiÅ¡kÄ…jÄ… „A“ komandÄ…. Don Diego de Ramano – arba „ŽYDAS“ – sugebantis pagaminti sprogmenų ir jų priedų net iÅ¡ žiurkių vidurių; Misteris Enders‘as – žemÄ—je – kirpÄ—jas ir chirurgas, jÅ«roje, kai reikia stovÄ—ti prie Å¡turvalo, – tikras menininkas; Lazue (suanglintas prancÅ«ziÅ¡kas Les Seux) – įsivaizduokite – moteris-piratÄ—, matanti geriausiai ir toliausiai už visus bei mÅ«Å¡io įkarÅ¡tyje galinti apnuoginti krÅ«tinÄ™, kad prieÅ¡ai visiÅ¡kai pasimestų; Bassa – Marokietis milžinas juodis (tais laikais ir ne vergas?) – gal kažkas jam ir nupjovÄ— liežuvį, bet jis – geriausias alpinistas toje gÄ…sdinanÄioje kompanijoje: pirmas užsikars 100 m aukÅ¡Äio plikos uolos siena (paminÄ—siu, kad chebra turÄ—jo netgi improvizuotÄ… kalnų kopimo įrangÄ… (kaip tiems laikams); ir, pagaliau, Sanson‘as – prancÅ«zas, žiauriausias žudikas Karibuose...
Crichton‘as siunÄia savo margaspalvÄ™ įgulÄ… į Matanceros salÄ…; tai ispaniÅ¡kai reiÅ¡kia „skerdyklą“ ir tai jau tikrai pati subtiliausia užuomina į kraujais pasruvusiÄ… piratų sakmÄ™... „Mes pamerkti“ — vienas iÅ¡ įgulos narių bando iÅ¡pranaÅ¡auti Hunter‘iui dar krante – ir tai ne girtos Å¡nekos. Už ant neįveikiamos uolos iÅ¡kilusios tvirtovÄ—s sienų – paties Ispanijos karaliaus favoritas – žavusis Cazalla, kurio aukos springsta jų paÄių genitalijomis, o žiurkÄ—s tuo tarpu graužia veidus...
Å is nuotykis teka klasikine vaga: misija neįmanoma seka viena kitÄ…... Tai ir kardų žvangesys liepsnojanÄioje parako saugykloje, ir dūžtantys į Å¡ipulius laivai po patrankų atakos, tropikų uraganai, susidÅ«rimas su prieÅ¡ Å¡imtmeÄius iÅ¡nykusia kanibalų gentimi, užnuodytos strÄ—lÄ—s, snaiperiÅ¡ki muÅ¡kietų Å¡Å«viai. Ir tai dar ne viskas: pasigardžiavimui dar laukia susidÅ«rimas su KRAKENU – mitiniu jÅ«rų monstru, kuris, bÅ«tent, kažkodÄ—l užpuola Hunter‘io laivÄ…... Laimei, Hunter‘is – nepažeidžiamas. Tai vaikinas, kurį smaigstÄ—, skandino, Å¡audÄ—, traiÅ¡kÄ— statinÄ—mis ir daužė į Å¡ipulius patrankų sviediniais ir pjudÄ— rykliais. Pagaliau, grįžus namo, jį pasitinka kaip iÅ¡davikÄ…, suima, „teisingai“ nuteisia ir įkiÅ¡a į kalÄ—jimÄ… – ir, žinoma, pasisavina grobį. Bet ne tam Crichtonas sukÅ«rÄ— žaviausiÄ… piratÄ…. Skiperio juk negalima nemylÄ—ti. Už jį juk visas Port Royal‘is. Ir ne todÄ—l, kad jis – tiesiog žavus banditas. Visi juk investavo į misijÄ…! Pabaiga iÅ¡vis sprogstanti: per vienÄ… naktį iÅ¡sivaduojama iÅ¡ kalÄ—jimo ir iÅ¡skerdžiami visi, stojÄ™ skersai kelio. Ir vÄ—l mÅ«sų didvyris – ant pjedestalo.
Crichtonas lieka iÅ¡tikimas sau: nors istorija pateikiama kaip visiÅ¡kai iÅ¡galvota, skaitytojas pamaloninamas ne vien fantastikos elementais. Skaitytojui smulkiai paaiÅ¡kinama, kaip 17-os žmonių komanda pasiruoÅ¡ia Å¡Å«viui, užtaiso ir iÅ¡Å¡auna „dvi su puse tonos įkaitusios bronzos“ – XVII a. patrankÄ…. Kaip valdomas medinis burlaivis braunantis siaurais tarpais tarp koralų... Bet, kaip visada, – tai jau raÅ¡ytojo genialumas: ne per daug technikos. O dar pridÄ—kime žavias Anglijos karalių dvaro moteris, tiesiogiai ir ne tiesiogiai įsikibusias Hunter‘iui į parankes: tai ir Jamaikos gubernatoriaus dukterÄ—Äia, ir gubernatoriaus sekretoriaus žmona. Å tai jums kruvina Naujojo Pasaulio piratų sakmÄ—.
Man Å¡i knyga iÅ¡spaudÄ— džiaugsmo aÅ¡arÄ…. Nežinau, kaip kitiems, bet aÅ¡ iÅ¡kart prisiminiau Rafaelio Sabbatinio istorijas apie kapitonÄ… BLADÄ„ (Captain Blood). TikrÄ… angliÅ¡kÄ… piratų sakmÄ™. Apie kolonijines cukrinių nendrių plantacijas, romo statinaites, žvilganÄias Å¡pagas, sidabruotas pistoletų rankenas, bronzinius laivų ir tvirtovių pabÅ«klus, bei neiÅ¡semiamus Naujojo Pasaulio lobius...
Knyga jau parduota milijonais egzempliorių. Nežinau, ar todėl, kad tai — paskutinė ir dar po mirties išėjusi Crichtono knyga. Steven‘as Spielbergas seniai planavo pastatyti filmą apie piratus. O taip pat garsusis režisierius ir prodiuseris, didelis Crichtono kūrybos gerbėjas jau įsigijo teises statyti filmą. Scenarijų rašo kitas garsus kūrėjas David‘as Koepp’as. Taip, kad – pasiruoškite išplaukti!
Žinome, kad daugybÄ— knygų ar istorijų suplyÅ¡ta į skutelius Holivudo ryklių vandenyse, bet, labai tikiuosi, kad „Piratų platumos“ sÄ—kmingai nuburiuos į ekranus. Å i jaudinanti knyga jau atrodo kaip kinas. Tiesiog sklandžiai verÄiame piratų enciklopedijos puslapius. Vienas visų laikų mÄ—gstamiausių autorių dovanoja skaitytojams neatremiamÄ… nuotykį apie padÅ«kusius padaužas Naujojo Pasaulio piratus: klasikinÄ™ istorijÄ… apie plazdanÄias bures, žvanganÄius ginklus, lobius ir iÅ¡davystÄ™. Ir, jeigu Spielbergas sugalvos viskÄ… pasaldinti dar ir kokiu nors meilÄ—s trikampiu... juk damų taip pat turime. Niekas neužpyks, manau.
„Pakelt inkarÄ…! Ten ant kopÄ—Äių! JudinkitÄ—s!“