Knygos "Kur keliauji, debesÄ—li?" recenzija
Parašė · 2012.10.13
Å ie metai Zitai Gaižauskaitei prasidÄ—jo gražia gaida – kÄ… tik pasirodÄ— jos kÅ«rybos rinktinÄ— „Kur keliauji, debesÄ—li?“ (AuÅ¡ra, 2008). Kaip sako pati autorÄ—, leidiniu esanti labai patenkinta, tai yra jos svajonių iÅ¡sipildymas, svarus dailininkÄ—s Alfredos SteponaviÄienÄ—s ir redaktorÄ—s DovilÄ—s ZelÄiÅ«tÄ—s darbas.
RinktinÄ—je vaizduojamas žvÄ—relių ir kasdienių stebuklingų nutikimų pasaulis. Patraukia nesudÄ—tingos situacijos ir veikÄ—jai. Dažnai eilÄ—raÅ¡Äiai pateikiami klausimų forma – tai skatina vaikÄ… mÄ…styti. Tolygi, nestringanti eilÄ—dara, eilÄ—raÅ¡Äiai nesunkiai įsimenami, vaikai juos noriai deklamuoja. KÅ«rinÄ—liai lyriniai, apdainuojantys gamtos grožį, žmogaus ir jį supanÄio pasaulio santykį. Atgyja daiktai, gamtos reiÅ¡kiniai ir gyvÅ«nai prabyla netikÄ—tai skambiais dialogais. Taip vaikas supažindinamas su margaspalviu gyvenimu. RinktinÄ—je spausdinami geriausi autorÄ—s kÅ«rinÄ—liai, buvÄ™ iÅ¡barstyti bene dvideÅ¡imtyje plonuÄių knygelių, iÅ¡tiso dvideÅ¡imtmeÄio kÅ«rybinis darbas. Jie skirti 6-10 metų vaikams. Tiems, kurie dar tik pradeda pažinti raideles, reikÄ—s tÄ—velių, mamyÄių ar broliukų pagalbos, vyresni vaikai patirs skaitymo malonumÄ…, kuris gal pakeis ir kompiuterių ekranus.
GalÄ—Äiau pridurti, kad autorÄ— dažnai keliauja po LietuvÄ…, su savÄ…ja kÅ«ryba aplanko paÄias atokiausias ne tik AukÅ¡taitijos, DzÅ«kijos, bet ir Žemaitijos mokyklas. Tai tapo Zitos gyvenimo bÅ«du. Kelis kartus teko su ja lankytis Kauno bei KaiÅ¡iadorių rajono mokyklose ir man. Patyriau, kad ji ten visų laukiama, o poetÄ—s mokÄ—jimas bendrauti su mažaisiais tiesiog užburia, primena spektaklį, kuriame į diskusijÄ… apie gÄ—rį ir blogį įtraukiami visi vaikai.
RinktinÄ—je penki skyriai. Su mažuoju skaitytoju autorÄ— bendrauja minÄ—dama paprastutes, vaikų poezijoje dažnai sutinkamas situacijas. Knygos veikÄ—jai – sraigÄ—, neÅ¡anti savo namelį, Å¡okanÄios varlÄ—s, smuikuojantis žiogas, voverÄ—, lapÄ—, voras, ežys, žaltys, mažasis skaitytojas kvieÄiamas ir pats dalyvauti apraÅ¡omame gyvenime. Sukuriama skambi įvykio, ritmo ir rimo simfonija.
Tu labai gražiai miegi.
KÄ… sapnelyje regi?
Gal zuikutį nulėpausį?
Jeigu vysies – pasigausi.
(„Ką sapnelyje regi“)
Skaitydamas eilÄ—raÅ¡Äius vaikas sutiks uodÄ…, kuris prausÄ— musÄ™, ežiukÄ…, kalbantį su medžiu, voveraitÄ™, supanÄiÄ… mažąjÄ… dukrelÄ™, ir dar visÄ… tuzinÄ… girios gyventojų, į kurių lÅ«pas Z. GaižauskaitÄ— įdÄ—jo savo iÅ¡mintį.
Tarp dviejų pušų, giraitėj,
Supa lopšį voveraitė.
Ir niÅ«niuoja: ÄiÅ«Äia lylia...
Auk, užauk greiÄiau mažyle!
Tau viršūnėje lazdynai
Aukso riešutus nokina...
(„Voveraitė“)
Pagirtinos poetÄ—s pastangos prijaukinti ir suÅ¡ildyti vaikus supantį pasaulį. Tam Z. GaižauskaitÄ— pasitelkia gamtos reiÅ¡kinius, o apraÅ¡oma jauki kasdienybÄ— saugo jaunÄ…jį skaitytojÄ… nuo žeidžianÄios aplinkos. Geroji aplinka – bundantis pavasaris, žydinÄios rasos, net juoda naktis:
Virš medžių pakibo
Rausva pilnatis.
Aš – tavo ramybė,
Aš – tavo naktis.
Aš vaikštau be kojų,
Skrendu be sparnų.
Žvaigždes išdėlioju
Ant tavo delnų...
(„Naktis“)
Suprantama, rinktinÄ—je radau keletÄ… eilÄ—raÅ¡Äių, kurių Å¡ioje knygoje galÄ—jo ir nebÅ«ti, kaip ir nepelnytai neįtrauktų į jÄ…. TaÄiau kiek galvų, tiek nuomonių. O iÅ¡vada paprasta: „Kur keliauji debesÄ—li?“ – viena gražiausių ir vertingiausių Kauno vaikų raÅ¡ytojų knygų.