Knygos "Lapė ir kaliošai" recenzija
Parašė · 2012.10.13
„Šios knygelės autorius – d ė d ė L i u d v i k a s, rašytojas, panašus į linksmą meškiną. [...] Šioje knygelėje rasite daugybę p o k š t ų, skirtų ir vaikams, ir suaugusiems, nes meškinas Liudvikas neskiria vaiko nuo suaugusiojo.“ Tokia tiesa bylojama žalsvos vaikiškos knygelės anotacijoje. Ir ši tiesa labai panaši į g r y n ą t e i s y b ę, nes:
1. Å ios knygelÄ—s autorius iÅ¡ tikro neskiria geltonsnapio pyplio nuo juodaÅ«sio abituriento, pasakos nuo ekonomikos vadovÄ—lio, l i t e r a t Å« r o s n u o i d e o l o g i j o s – mažiems vaikuÄiams jis aiÅ¡kina suaugÄ—liÅ¡kÄ… ekonomikos pagrindų teorijÄ…. Å tai iÅ¡trauka iÅ¡ knygos skyrelio „Bernadeto verslo planas. Trys auksinÄ—s taisyklÄ—s“: „Tu įduodi man savo santaupas, o aÅ¡ drožiu į Vilnių ir nuperku tau batukus. AiÅ¡ku, gali įtarti, kad paspruksiu su visomis tavo santaupomis, o tu liksi Äia, miÅ¡ke, it musÄ™ kandusi, bet yra trys garbingo verslo taisyklÄ—s, kurių privalo laikytis kiekvienas smulkus verslininkas, toks kaip aÅ¡, na ir tu. Pirma, reikia pasitikÄ—ti verslo partneriu, kitaip joks verslas nesiseks. Antra, vienÄ… kartÄ… apgavÄ™s savo partnerį, smulkusis verslininkas užkerta keliÄ… savo smulkųjį verslÄ… tÄ™sti. Taigi bÅ«Äiau labai kvailas ir negudrus, jei imÄiau tave, Felicija, apgaudinÄ—ti, nes tau vÄ—liau dar prireiks ne tik batukų, o ko nors brangesnio, pavyzdžiui, kvepalų, papuoÅ¡alų, auskarų ar brangių vaistų nuo senatvÄ—s, ir aÅ¡ vÄ—l galÄ—siu tau maloniai pasitarnauti ir parneÅ¡ti gÄ—rybių iÅ¡ Vilniaus. O treÄia taisyklÄ— – jei nori turÄ—ti naudos, visada Å¡iek tiek privalai rizikuoti. Kuo labiau rizikuoji, tuo didesnÄ—s naudos gali tikÄ—tis“ (p. 25–26).
2. Å ios knygos autorius yra tikras pokÅ¡tininkas, žaismingos vaikiÅ¡kos pasakaitÄ—s forma gebantis iÅ¡dÄ—styti sausas k a p i t a l i s t i n i o a g i t p r o p o tiesas. Viename interviu (www.vakarozinios.lt, 2008.I.6) L. JakimaviÄius skiedÄ—: „Tai psichodelinÄ— pasaka vaikams, pasakojanti apie tai, kaip toks vienas Zuikis važiavo į Vilniaus miestÄ… Lapei batelių pirkti, bet pinigus pakeliui iÅ¡leido, todÄ—l parvežė jai skylÄ—tus kalioÅ¡us.“ Jis, aiÅ¡ku, užmirÅ¡o pridurti, kad tas Zuikis – tai „smulkiojo verslo atstovas“, Vilnius – „nupiginimų ir iÅ¡pardavimų“ miestas, o visa fabula turi realų sociopolitinį kontekstÄ… – žvÄ—rys užsiima „garbingu“ verslu, laisvalaikiu ilsisi „tinkamose“ smuklÄ—se, renka „gerus“ merus ir pan. TodÄ—l didžiausiu pokÅ¡tu reikia laikyti faktÄ…, kad Å¡iais laikais toliau leidžiama didaktinio ir agitacinio pobÅ«džio vaikų literatÅ«ra, primenanti fantastines istorijas apie gerÄ…jį dÄ—dÄ™ LeninÄ…, kuris vaikystÄ—je atliko ne vienÄ… žygdarbį, pvz., pasiaukojamai saugojo knygas nuo užpuolikių žąsų.
3. Å ios knygos autorius – iÅ¡ties linksmuolis dÄ—dulÄ—. ParaÅ¡Ä™s mokomosios ekonominÄ—s literatÅ«ros priemonÄ™ jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, kuriÄ… reiktų vadinti ne „LapÄ— ir kalioÅ¡ai“, o „V a r t o t o j a s i r p r e k ė“, jis, pasakodamas apie Å¡iÄ… knygÄ…, lyg niekur nieko dÄ—sto: „Kalbu ne apie pinigus – Å¡iuo arÅ¡iojo kapitalizmo laikotarpiu ir taip visi apie juos Å¡neka. AtvirkÅ¡Äiai – aÅ¡ manau, kad reikia gyventi, galvoti apie gyvenimo skonį, pilnatvÄ™, o ne apie pinigus. O tÄ… pilnatvÄ™ juk suteikia ne kas kitas kaip kultÅ«ra“ (tas pats interviu). Deja, LR kultÅ«ros rÄ—mimo fondas, parÄ—mÄ™s Å¡iÄ… knygÄ…, teikia ne pilnatvÄ™, o pinigus, kuriuos turÄ—tų teikti literatÅ«rai, o ne liberalizmo ideologijÄ… skelbianÄioms broÅ¡iÅ«roms. Tokias linksmojo dÄ—dulÄ—s „pasakas“ turÄ—tų remti Lietuvos laisvosios rinkos institutas arba Lietuvos pramonininkų konfederacija.