Knygos "Maištaujantis Žmogus" RECENZIJA
Parašė · 2012.10.13
A. Kamiu – kaip aktorius be rolÄ—s ar Å¡uo be kaulo, atsigulÄ™s vidury kelio ir gurgiantis kaip varlÄ—, kol Ž.P. Sartro ir A. Bretono santuokos vaikai bjaurybÄ—s-satyrai-siurrealistai žaidžia „karuselę“ aplink jo dvÄ—sÄ—lienÄ…. Tie vaikai (Å¡iandien – suaugÄ—liai) demonstruoja maiÅ¡tro protrÅ«kio kÅ«rybingumÄ…: gyvena ant stogo, spjaudosi, rodo Å¡iknÄ…, ruoÅ¡ia demonstracijas ir barikadas, kandžiojasi, nepaklÅ«sta valstybei, mÄ—tosi tortais, Å¡audosi pneumatiniais Å¡autuvais, artikuliuoja žemaitiÅ¡kai, smirdi, raÅ¡o peticijas valdžiai, paniekinamai Å¡ypsosi, dalina pinigus, vaikÅ¡Äioja be triusikų, užsikasa smÄ—lyje, badauja, pieÅ¡ia graffiti, neapkenÄia, nuobodžiauja, iÅ¡sipisinÄ—ja, kukuoja, skaldo kiauÅ¡inius į galvÄ…, rÄ—kia, svaidosi akmenimis, mojuoja kumÅ¡Äiais ir kuokomis, iÅ¡pažįsta feminizmÄ…, ir apskritai daro viskÄ… dÄ—l Å¡Å«dų ir kikenimų. Palyginti su A. Kamiu snobizmu ir cigarete prisidegta nuo saulÄ—s, tie nebrendylos – tikri nevykÄ—liai.
A. Kamiu iÅ¡garsÄ—jo romanais iÅ¡ pragaro Svetimas, Sizifo mitas ir Maras, bet MaiÅ¡taujantis žmogus yra visai kito lygio mÄ—Å¡las, tarsi skylÄ— visatoje, iÅ¡plÄ—Å¡ta per didelio intelekto. Tai antologija apie raguoÄiausias, naguoÄiausias, nasringiausias ir kitaip didesnes, blogesnes ir natÅ«raliai žudikiÅ¡kas subinspardes maÅ¡inas, kurios per žmonijos istorijÄ… maiÅ¡tavo vieninteliu bÅ«du geresniu už meditacijÄ… po Å¡altu krioklio vandeniu ir karate kirÄius, skaldant akmenis ir kaukoles į gabalus, – per literatÅ«rÄ….
Įvadas
Jeigu niekuo netiki, jeigu niekur nematai prasmės ir negali įtvirtinti kokios nors vertybės, viskas yra leidžiama ir niekas neturi prasmės. – A. Kamiu, perfrazuodamas arabų žudikų kastos kredo.
A. Kamiu imasi reikalo ir atskiria dvi nusikaltimų rÅ«Å¡is: (1) įkvÄ—ptus aistros ir (2) padiktuotus Å¡altos logikos, palygindamas pirmÄ…jÄ… su niekam nežinomu Hitklifu, o antrÄ…jÄ… su Å¡iuolaikiniu žmogžudžiu-filosofu. KodÄ—l nepasirinkus Achilo, Hektoro ar OdisÄ—jo, kurie maudÄ—si raÅ¡alo ir kraujo voniose, ir PKII ugniasvaidininko, kad bÅ«tų kieÄiau?
I. Maištaujantis žmogus
Kas yra maiÅ¡taujantis žmogus? Žmogus, kuris sako „ne“. TaÄiau neigdamas jis neatsižada; tai žmogus, kuris jau savo pirmuoju veiksmu sako „taip“. – A. Kamiu, perfrazuodamas NyÄÄ™.
A. Kamiu toliau atskiria Å¡eimininko ir vergo dichtomijÄ…: egzistuoja (1) kieti rieÅ¡utÄ—liai ir (2) Rytų Vokietijos teroristai; pirmieji laksto, laužydami žmonių kaklus, mÄ—tydami lavonus ant policijos maÅ¡inų ir Å¡audydami į kiauÅ¡ius, o antrieji patylomis nuleidžia akis, kai juos vadina moÄkruÅ¡iais, varpo visais įmanomais ginklais ir sprogdina į gabalus.
II. Metafizinis maištas
Metafizinis maištas – tai žmogaus sukilimas prieš savo lemtį ir prieš visą pasaulio sanklodą. – A. Kamiu, apie kosminį nihilizmą.
A. Kamiu Äia kalba apie KainÄ…, absoliutų neigÄ—jÄ… De SadÄ…, maiÅ¡tingus dendžius, MiltonÄ…, romantikus, LermontovÄ…, absoliutų teigÄ—jÄ… Stirnerį, neigÄ—jÄ…-ir-teigÄ—jÄ… NyÄÄ™, maiÅ¡taujanÄius poetus, recenzento mÄ—gstamiausias Lautreamonto „Maldororo giesmes“, siurrealistus, Rimbaud, BretonÄ… ir nihilizmo istorijÄ….
III. Istorinis maištas
Laisvė yra visų revoliucijų principas. – A. Kamiu, kalbantis tiesą.
A. Kamiu, istorijos eksploracijų veteranas, aptaria paÄius seniausius laikus, SpartakÄ…, karalžudystes, dorÄ…jį žudikÄ… Saint-JustÄ…, moralinį terorÄ…, dievažudystes, Hegelį, individualų terorizmÄ…, PisarevÄ…, dekabristus, NeÄajevÄ…, Å¡igaliovizmÄ…, valstybinį terorizmÄ…, marksizmÄ…, teismus, anarchistus ir revoliucionierius.
IV. Maištas ir menas
Kūryba yra vienovės siekis ir pasaulio neigimas. – A. Kamiu, apie mokslinę fantastiką.
A. Kamiu, kaip knygų orka, porina apie romanus, Balzaką, Proustą, stilių ir kūrybą.
V. Pusiaudienio Mintis
Kas negali visko žinoti, nepajėgia visko sunaikinti. – A. Kamiu, su pretenzijom.
A. Kamiu, hors d'oeuvres mėgėjas, užbaigia apie nihilistinę-istorinę žmogžudystę, saiką-besaikiškumą ir anapusinį nihilizmą.
Miręs per anksti
AÅ¡ bandžiau A. Kamiu suÅ¡audyti uziais, į galvÄ…, užkasti gyvÄ…, iÅ¡darinÄ—ti mÄ—sÄ…, samurajaus kardu iÅ¡durti akis, paralyžuoti, suriÅ¡ti, primuÅ¡ti ir trenkti karvÄ—s teÅ¡meniu, bet negalÄ—jau jo užmuÅ¡ti. KodÄ—l? Nes jis NEMIRTINGAS. Vietoje to, A. Kamiu talentas raÅ¡ymui užkabino kaip spygliuota viela ir trenkÄ— veidu-žemyn į stalÄ…, apmÄ—tydamas sprogmenimis, iÅ¡degindamas kepenis, sužalodamas Å¡onkaulius, iÅ¡nerdamas peÄius, iÅ¡muÅ¡damas dantis, praskeldamas lÅ«pÄ… ir nutraukdamas ausį, iÅ¡ esmÄ—s, paversdamas mane žmogumi-pinjada su Å¡ypsena veide. Å Å«das, kartais taip nusiÅ¡neku, kad skauda smegenis.