Knygos "Karta SOS" recenzija
Parašė · 2012.10.13
Taip pristatomas naujas jaunos rašytojos, Jaunųjų filologų konkurso laureatės pirmasis romanas. Knygą ji rašė dvyliktoje klasėje, šiuo metu studijuoja psichologiją.
Romanas pradedamas itin žaismingu, įtraukianÄiu dienoraÅ¡Äiu, taÄiau tai tik vieno iÅ¡ keleto spalvingų romano veikÄ—jų vienas iÅ¡ kelių pasakojimų. Romano veikÄ—jai, jausmų ir kasdienybÄ—s įaudrinti paaugliai, kurių tÄ—vai emigravÄ™ į AnglijÄ…, o jie, kaip ir priklauso – mÄ…sto, kenÄia, myli, bijo. Jie tiesiog gyvena – „lengvai ir saldžiai“. TaÄiau kas jie YRA, kaip kitiems jie ATRODO?.. Jauno žmogaus gyvenimas pieÅ¡iamas jauno žmogaus akimis – su ironija ar net cinizmu: „Gyvenimas juodas... Einu žudytis. Nors tai ir bÅ«tų labai neoriginalu Lietuvoje“.
Tai gyvenimas paauglių, kurie lyg vÄ—jo puÄiami, kurių kojinių „mamytÄ— jau ketverius metus neskalbÄ—:(o jų spintoje kabo „du gotiÅ¡ki, trys pyptpankiÅ¡ki, keturi uogiÅ¡ki pupiÅ¡ki ir du reperiÅ¡ki drabužių komplektai“, pas kuriuos dÄ—l įvairiausių priežasÄių nuolat lankosi „vaikų teisių kažkas“, jie susiduria su policija, psichiatrais, socialiniais pedagogais, ginekologais, teisÄ—jais, su kuriais nori nenori tenka susidurti jaunam žmogui. Su kuriais geriau nesusidurtum niekada... Ir visa vaivorykÅ¡tÄ— emocijų, lydinÄių Å¡iuos susidÅ«rimus – gÄ—da, pyktis, baimÄ—, kaltÄ—, neapykanta, skausmas... Ir nuolatinis ilgesys – Å¡varos, gaivos, ramybÄ—s, supratimo. MeilÄ—s.
„Kaip gera buvo tada, kai tÄ—velis dirbo saldainių fabrike, o mamytÄ— – buhaltere! Tada jie visi keturi – su ja ir Tadu – Å¡eÅ¡tadieniais vasarÄ… eidavo į ledainÄ™, žiemÄ… – į koldÅ«ninÄ™, vasarÄ… – parkÄ…, žiemÄ… – į ÄiuožyklÄ…... Smagu buvo“.
TaÄiau kuo toliau, tuo tampa sunkiau – komplikuojasi pagrindinių veikÄ—jų – Robertos, Tado, RÅ«tos – gyvenimai. DramatiÅ¡kas ar net tragiÅ¡kas žengimas į gaivaliÅ¡kÄ… suaugusiųjų pasaulį – įvykis, apvertÄ™s jų gyvenimus aukÅ¡tyn kojomis. KasdienybÄ— tampa sudÄ—tinga, skaudinanti, stebinanti ir verÄia susimÄ…styti. Jauna autorÄ— siekia parodyti, kad jaunoji karta nuolat paieÅ¡kose – savito braižo, žvilgsnio į pasaulį, aÅ¡traus humoro ir jautraus ryÅ¡io su supanÄia aplinka. Viskas suprantama ir jautru. Nors ne saldu. Ir ne lengva.
„Ir tik minkšta pliušinė kaukolė teiks <...> šilumos“.