Knygos "Gulago istorija" recenzija
Parašė Admin· 2012.10.13
KÄ… reiÅ¡kia žodis „gulagas“? Ar iki galo suvokiame Å¡iÄ… tamsiÄ… praeities pusÄ™? Gulagas buvo sovietinÄ—s teroro sistemos Å¡erdis – areÅ¡tus, tardymus, „etapus“ gyvuliniuose vagonuose vainikavo sekinantys prievartiniai darbai tÅ«kstanÄiuose mažų ir didelių gulago lagerių. Gyvenimas už spygliuotos vielos dažnai baigdavosi netoliese buvusiose slaptose kapinÄ—se, kur aukos kapas bÅ«davo pažymimas tik numeriu. Å is patyrimas, kurio atmintį Lietuvoje saugo deÅ¡imtys tÅ«kstanÄių žmonių, apibendrintas Anne Applebaum knygoje „Gulago istorija“, kuri pagaliau pasirodo lietuvių kalba. AutorÄ— įgyvendino itin nelengvÄ… uždavinį – pasistengÄ— pateikti nuosekliÄ… gulago sistemos istorijÄ…: nuo pirmųjų lagerių atsiradimo ir gulago ekonomikos iki prievartos sistemos žlugimo. Per Sovietų SÄ…jungos gyvavimÄ… susikÅ«rÄ— mažiausiai 476 atskiri lagerių kompleksai, juos sudarÄ— tÅ«kstanÄiai atskirų stovyklų, kiekvienoje jų kalÄ—jo nuo kelių Å¡imtų iki daugelio tÅ«kstanÄių žmonių. Kaliniai dirbo beveik visose pramonÄ—s Å¡akose – kasyklose, statybose, fabrikuose, žemÄ—s Å«kyje – ir gyveno atskiroje gulago Å¡alyje. ÄŒia veikÄ— savi įstatymai, savi paproÄiai, egzistavo sava moralÄ— ir net žargonas. Gulago barakus, autorÄ—s teigimu, perÄ—jo 18 milijonų žmonių, dar 6 milijonai buvo iÅ¡tremti. Bet A. Applebaum pagrįstai kelia klausimÄ…, ar Å¡ie faktai, gulago suvokimas yra paplitÄ™s vakarieÄių masinÄ—je sÄ…monÄ—je: bet kuris iÅ¡ jų bÅ«tų pasibaisÄ—jÄ™s pasiÅ«lymu prisisegti svastikÄ…, taÄiau dažnam Vakarų demokratijose iÅ¡augusiam žmogui neužkliÅ«va pjautuvas ir kÅ«jis, puoÅ¡iantys marÅ¡kinÄ—lius ar kepurÄ™. Kur kas dažniau pasitaikanti reakcija į stalinizmo terorÄ… yra nuobodulys arba abejingumas. Stalino sukeltas golodomoras, t. y. badas, nužudÄ— daugiau ukrainieÄių negu Hitleris – žydų, taÄiau, anot kai kurių istorikų, „kas Vakaruose jį atsimena“? Juk Å¡ios žudynÄ—s buvo tokios nuobodžios, be jokios įtampos ar dramatizmo“. Pagunda pateisinti Stalino nusikaltimus, nors niekada nebuvo teisinamas Hitleris, yra labai didelÄ—. Kartais tokiam stalinizmo pateisinimui stengiamasi suteikti valstybÄ—s palaikomos politikos statusÄ…, akcentuojant Sovietų SÄ…jungos pergalÄ™ prieÅ¡ nacistinÄ™ VokietijÄ…. Bet per karÄ… visose gulago kolonijose ir lageriuose mirÄ— gerokai daugiau negu du milijonai žmonių, neskaitant tų, kurie mirÄ— tremtyje ar kitokio tipo įkalinimo vietose.
RealybÄ— buvo kur kas baisesnÄ— – žmonių naikinimas buvo sistemingas, nuoseklus, turint aiÅ¡kiai apibrėžtus tikslus, kÄ… reikia iÅ¡ to žmogaus iÅ¡spausti, iki jis bus sunaikintas. Kaip apie tuos laikus Kolymoje raÅ¡Ä— Varlamas Å alamovas: „Kad sveikas jaunas žmogus, pradÄ—jÄ™s darbus atvirose aukso kasyklose tyrame Å¡altame ore, virstų „dvasna“, pakakdavo dvideÅ¡imt trisdeÅ¡imt dienų padirbÄ—ti po Å¡eÅ¡iolika valandų per parÄ… be iÅ¡eiginių, be to, nuolat badauti, vilkÄ—ti nuplyÅ¡usius drabužius, nakvoti drobinÄ—je skylÄ—toje palapinÄ—je, kai naktimis Å¡altis siekia 60 laipsnių žemiau nulio... iÅ¡ visos brigados, pradÄ—jusios darbÄ… aukso gavybos sezono pradžioje, niekas neiÅ¡gyveno, iÅ¡skyrus patį brigadininkÄ…, brigados prižiÅ«rÄ—tojÄ… ir kelis artimus brigadininko draugus.“ Knygos autorei pavyko atskleisti visÄ… naikinimo sistemÄ…, kai kaliniai mirdavo ne tik nuo bado ir nepakeliamo darbo, bet ir buvo sÄ…moningai naikinami. Pagaliau gulagas atskleistas kaip sovietinÄ—s ekonomikos sudÄ—tinÄ— dalis. Pradedant ketvirtojo deÅ¡imtmeÄio pabaiga, naujieji lageriai buvo kuriami kaip gryniausios pramonÄ—s struktÅ«ros. Å tai Norilsko kaliniai ne tik kasÄ— nikelį, bet ir pastatÄ— nikelio perdirbimo gamyklÄ…, Å¡achtas. 1952 m. Äia jau buvo įkalinta 68 849 kalinių, tarp kurių buvo ir tÅ«kstanÄiai lietuvių. Kaip buvo galima iÅ¡gyventi tokioje mÄ—smalÄ—je, kurioje buvo apstu žiaurumo, kolaboravimo ir iÅ¡virkÅ¡tinÄ—s moralÄ—s pavyzdžių? Å tai tautinÄ—s grupÄ—s – ukrainieÄiai, baltai, lenkai – sukÅ«rÄ— iÅ¡tisas tarpusavio pagalbos sistemas, iÅ¡sigelbÄ—jimÄ… jiems teikdavo tikÄ—jimas.
A. Applebaum manymu: „Rusija – Å¡alis, kuri paveldÄ—jo Sovietų SÄ…jungos diplomatijÄ… ir užsienio politikÄ…, jos ambasadas, jos skolas ir jos vietÄ… JungtinÄ—se Tautose, – vis dar elgiasi taip, tarsi nebÅ«tų paveldÄ—jusi Sovietų SÄ…jungos istorijos. Rusijoje nÄ—ra nacionalinio muziejaus, skirto represijų istorijai. Rusijoje nÄ—ra nÄ— nacionalinÄ—s gedulo vietos, paminklo, kuriuo oficialiai bÅ«tų pripažintos represijų aukų ir jų Å¡eimos narių kanÄios. <…> Yra ir vyriausybÄ—s tyrimo komisijos, vieÅ¡i atsipraÅ¡ymai – bet Rusijos vyriausybÄ— nÄ— karto nepasinaudojo nÄ— vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų“. Negalima nesutikti su autorÄ—s nuomone, kad jei dabar, praÄ—jus net pusei Å¡imto metų nuo karo, vokieÄiai vieÅ¡ai diskutuoja apie kompensacijas nukentÄ—jusiesiems, apie memorialus, apie naujas nacių istorijos interpretacijas, tai, praÄ—jus pusei Å¡imto metų po Stalino mirties, Rusijoje visiÅ¡kai nediskutuojama Å¡iomis temomis, nes praeities atminimas nÄ—ra gyva vieÅ¡o diskurso dalis. A. Applebaum stengiasi padÄ—ti pirmiausia Rusijai atskleisti ne tik aukų, bet ir nežinomų didvyrių vardus: tų, kurie slapta, nors ir bejÄ—giÅ¡kai, prieÅ¡inosi Stalinui, – tokių kaip Susana PeÄiora, Viktoras Bulgakovas ir Anatolijus Žigulinas, gulago sukilimų ir maiÅ¡tų vadų, disidentų, tokių kaip Andrejus Sacharovas, Vladimiras Bukovskis ir Jurijus Orlovas. Jei mokyklose besimokantys vaikai geriau žinotų Å¡ių didvyrių vardus ir jų istorijÄ…, jie Rusijos praeityje turÄ—tų daugiau kuo didžiuotis, ne tik imperinÄ—mis ir karinÄ—mis pergalÄ—mis.
Jei pamirÅ¡ime gulagÄ…, anksÄiau ar vÄ—liau pamatysime, kad nebeįstengiame suprasti ir savo paÄių istorijos. NegalÄ—sime atsakyti į klausimÄ…, kodÄ—l mÅ«sų pasaulis dabar yra toks, koks yra? Privalome žinoti, kodÄ—l taip buvo ir kas gali nutikti, jeigu bÅ«sime abejingi stebÄ—tojai.